Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) spalio 23 ir 26 d., 18 val. sarsuela „Rečiausia meilės istorija“ pagal Peterio Chirčo pjesės motyvus. Aktoriai – Eugenija Bendoriūtė ir Petras Venslovas, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, scenografė – Audronė Paškonytė, vaizdo projekcijos autorius – Gintautas Velykis, režisierius – Viktoras Valašinas.
Kiekvienas spektaklis turi savo žanrą. Kūrėjai svarstė kaip galėtų vadintis šis spektaklis: drama, tragedija, komedija ar kt. Bet Peterio Chirčo pjesėje „Rečiausia meilės istorija“ yra labai stipri ir didelė muzikinė linija, todėl kompozitorius Vidmantas Bartulis pasiūlė sarsuelą.
Sarsuelai, kurios žanro ištakos glūdi ispanų teatro istorinėje praeityje, būdinga lyrinio pobūdžio pjesė, dialogai, kurie keičiasi su šokiais, dainomis, ar muzikiniais numeriais. „Rečiausia meilės istorija“ nėra klasikinė sarsuela, bet ji turi pagrindinius, jai būdingus elementus.
Pagrindinė sarsuelos „Rečiausia meilės istorija“ idėja – siekimas nepasiekiamo, idealo troškimas. Čia klausiama: galbūt idealo reikia ieškoti ne kažkur padebesyse, bet greta esančiuose?
Per ne buitinės meilės istoriją pjesė įprasmina nepasiekiamos iliuzinės meilės idėją. Ir išauga į platesnius egzistencinius filosofinius amžino ieškojimo apmąstymus.
Šiandien jaučiame dvasingumo stoką, dažną pasiklydimą jausmuose, mintyse, noruose, troškimuose, „…tačiau atidžiau pažiūrėkime vienas į kitą ir gal pasaulį pradėsime matyti visai kitaip?“ – sako režisierius Viktoras Valašinas.
Du aktoriai: Eugenija Bendoriūtė ir Petras Venslovas. Du personažai: moteris ir vyras. Vyras vyresnis už moterį. Jis turi daugiau gyvenimiškos patirties. Moteris šį vyrą mato kaip trokštamą idealą, žmogų, kuris jai gali padėti suvokti ko ji iš tiesų nuolatos ieško ir viliasi. Vyras, neprisiimdamas žinovo vaidmens, moterį tarsi veda už rankos, žiūri iš šono, padeda susivokti, tačiau tuo pačiu reflektuoja ir savo mintis bei vertinimus.
Pjesės personažų, moters ir vyro, dialogai nėra buitiniai, jie labiau panašūs į apmąstymus. Apmąstymai juntami ir kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzikoje, bei dailininko Gintauto Velykio sukurtoje vaizdo projekcijoje, kurios tarsi atliepia apie ką kalbama, kas nagrinėjama. Sukuriamas nematomas ryšys tarp muzikos, žodžių ir vaizdo, šis ryšys panardina, skatindamas žiūrovą susijungti su sceniniu vyksmu. Pjesė yra lyrinio-epinio pobūdžio, be triukšmų ir daugybės išorinių įvykių, kurioje veiksmas sutelktas į dvasinį pasaulį: klausiama, ieškoma atsakymų, o veikėjų pasauliai persipindami bei prasilenkdami susikerta.
„Rečiausios meilės istorijos“ scenografiją kūrė aktorė Audronė Paškonytė, kuri, kaip scenografė, yra dirbusi įvairiuose teatruose. A.Paškonytės scenos estetika padėjo vizualiai pakeisti Kauno menininkų namų koncertinės scenos erdvę, kuri turėtų nuteikti ramiam pamąstymui. „Kviesčiau atėjus nurimti, numesti visas blogas ar geras mintis, visus buitinius šeimos, asmeninius ar šalies reikalus. Tiesiog atsipalaiduoti ir kartu pamąstyti bei priimti visa, ką šita kūrybinė grupė nori perduoti“, – sako režisierius Viktoras Valašinas ir kviečia visus spalio 23 ir 26 dienomis į Kauno menininkų namus.
Bilietus galima įsigyti Kauno menininkų namų „Mūzų svetainėje“ (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V 10–13 val., 14–16 val. ir prieš renginį), o taip pat visose TIKETA kasose. Bilieto kaina 20 Lt (su nuolaida moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia ir turintiems „Daily Card“ nuolaidų kortelę – 15 Lt). Informacija tel. (8–37) 22 31 44, www.kmn.lt
