AB „Kauno energija“ informuoja, kad iki šių metų liepos 22 dienos šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai artėjančiam šildymo sezonui parengė 252 šilumos punktų įrenginius. Iš viso Kaune ir Kauno rajone turi būti parengti 4086 šilumos punktų įrenginiai.
Taigi, iki liepos 22 dienos šildymo sezonui parengta tik 6,17 % šilumos punktų.
Tinkamai atlikus parengties šildymo sezonui darbus, pasirašomi parengties šildymo sezonui aktai – protokolai. Aktas yra dokumentas, įrodantis, kad šilumos punktas yra parengtas eksploatacijai. Akte surašomi atlikti profilaktiniai darbai, fiksuojama pastato šilumos punkto ir jo įrenginių, vamzdynų izoliacijos būklė, teisėtų šilumos tiekėjo reikalavimų vykdymas. Be šio dokumento šilumos punkto įrenginių eksploatuoti negalima.
Pabrėžtina, kad tinkamai prižiūrint ir reguliuojant šilumos punktų įrenginius, atskirais mėnesiais galima sutaupyti iki 10 proc. šilumos.
Praėjusių šildymo sezonų patirtis parodė, kad, gyventojams skundžiantis dėl perkaitinamų ar nepakankamai šildomų patalpų, paaiškėja, kad jų pastatų šilumos punktuose dažnais atvejais nebūna pagal reikalavimus numatytose vietose įrengti termometrai ar manometrai, pagal kuriuos ir turėtų būti reguliuojama. Sistemų būklė, atnaujinimo laipsnis bei tinkamas reguliavimas lemia ir šilumos suvartojimą pastate bei mokėjimų už šilumą dydį.
Šilumos tiekėjai, tarp jų – ir AB „Kauno energija“ nuolat sulaukia gyventojų nusiskundimų dėl didelių mokėjimų už šilumą, sunaudotą karšto vandens temperatūrai palaikyti (vadinamąjį „gyvatuką“). Nustatyta, kad žymi dalis šios šilumos prarandama karšto vandens vamzdžiuose rūsiuose ir stovuose dėl blogos jų šiluminės izoliacijos arba dėl to, kad jos visai nebūna. Dėl to, priimant šilumos punktų įrenginių parengtį, bus įvertinama karšto vandens vamzdynų izoliacija ne tik šilumos punkte, bet ir visame rūsyje.
Dėl to, AB „Kauno energija“ kreipiasi į šilumos punktus prižiūrinčius asmenis bei įmones, kad šilumos punktų parengiamieji darbai būtų paspartinti ir kad būtų galima kaip įmanoma greičiau pasirašyti parengties aktus. Apie pastatus, kurių šilumos punktai nebus laiku parengti šildymo sezonui, bendrovė bus priversta informuoti Valstybinę energetikos inspekciją. Tikimasi, kad visos šios priemonės sąlygos efektyvesnį šilumos vartojimą, mažins šilumos nuostolius ir, tuo pačiu, žmonių išlaidas.
Šių dienų realijos taip pat lemia būtinumą atkreipti dėmesį į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentus.
Pagal sistemų aprašuose esančias schemas ir duomenis yra tikrinama butuose įrengtų šildymo prietaisų galia ir skaičius, nustatomas energijos suvartojimas karšto vandens temperatūros palaikymo sistemoje. Papildomų šildymo prietaisų įrengimas butuose apsunkina šildymo sistemos subalansavimą, šia „papildoma“ šiluma naudojamasi kaimynų sąskaita. Su tuo siejama ir dar viena naujovė: daug metų pastatų valdytojų buvo prašoma sutvarkyti pastatų dokumentaciją. Šiais metais to bus reikalaujama.
