Liepos 3-5 dienomis Kaune ir Vilniuje vienu metu vyks du Lietuvai svarbūs renginiai – XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas. Juos vienija idėja telkti įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančius tautiečius bendram Lietuvos labui ir skatinti drauge kurti jos ateitį, atvirą pasauliui ir savo tapatybę puoselėjančią valstybę.
Šia proga surengtoje spaudos konferencijoje Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkė, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pažymėjo, kad pagrindiniai dalykai, judinantys šiuolaikinį pasaulį, yra mokslas, kultūra ir verslas.
Šiomis temomis ir suksis diskusijų verpetai ieškant atsakymų į klausimą, kaip Lietuva su savo kultūra ir savitumu gali išgyventi globaliame pasaulyje, kokios jos perspektyvos, kaip įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie bendro Lietuvos kūrimo. „Simpoziumas turėtų padėti nestandartiškai pažiūrėti į emigraciją ir į tai, kaip lietuviai suvokia save pasaulyje“, – sakė N.Putinaitė.
Kaip teigia Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo organizatorės Lietuvos verslo konfederacijos, ICC Lietuva prezidentas Valdas Sutkus, labai svarbu vystyti mokslo ir verslo sąsajas sujungiant Lietuvos ir užsienio potencialą – globaliame pasaulyje laimi tos valstybės, kurios orientuojasi į inovatyvias aukštąsias technologijas, joms priklauso ateitis.
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė akcentavo, kad tokie renginiai – naujas būdas modeliuoti Lietuvos viziją. Kuriantis naujoms lietuvių bendruomenėms užsienyje, išeivija nepraranda noro dalyvauti Lietuvos ateities kūrime. „Tai mums labai svarbu ir to siekiame visada“, – sakė R.Narušienė.
Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė priminė, kad šiuo metu beveik ketvirtadalis tautos gyvena diasporoje, ir mato Lietuvai didelį iššūkį – sujungti dvi tautos dalis, gyvenančias Tėvynėje ir užsienyje.
Į Lietuvą po 17 užsienyje praleistų metų grįžusi Milda Dargužaitė – bendros simpoziumo ir forumo sesijos dalyvė – teigė neabejojanti, kad verta į Tėvynę parvežti įgytas žinias ir patirtį. Ūkio ministro patarėja pradėjusi dirbti finansų ir bankininkystės specialistė sakė Lietuvoje sutikusi daug sugrįžusių jaunų išsilavinusių žmonių, kurie rado galimybių realizuoti savo idėjas ir sėkmingai darbuojasi savo ir šalies labui.
Dalyvauti renginiuose užsiregistravo per 500 asmenų. Į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą atvyks lietuviai iš 15 užsienio šalių, daugiausia JAV. Beveik trečdalis dalyvių – jaunimas.
Iš įvairių pasaulio kraštų atvykę lietuviai mokslininkai, verslininkai, menininkai, Lietuvos bičiuliai renginių metu diskutuos, kaip pasitelkus geriausią patirtį, mokslo ir verslo partnerystę drauge kurti stiprią ir konkurencingą ateities Lietuvą. Specialus dėmesys bus skirtas akademinio jaunimo migracijai ir atsiveriančioms galimybėms Lietuvoje.
Simpoziumo programoje numatytos diskusijos apie tai, kokią Lietuvą matome 2030 m. globalaus pasaulio panoramoje, ar užtenka galių tautos savikūrai, kaip formuojant modernią lietuvių kultūrinę tapatybę gali prisidėti mokslas ir kultūra, kaip Lietuvai atsilaikyti prieš tarpkultūrinio atvirumo ir tapatybių kaitos iššūkius, kaip išlaikyti gyvą jaunimo ryšį su Tėvyne.
Bendrų sesijų su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu metu bus kalbama apie tai, ką inovatyviai ateičiai gali duoti Lietuvos verslo ir mokslo protai, kokios augančio verslo ir finansavimo galimybės, bus aptartas mokslo, studijų ir verslo slėnių vaidmuo kuriant kokybiškos partnerystės erdvę, kitos temos.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
