Lietuvos mokslo ir studijų kokybei pagerinti investuojama beveik 85 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES) lėšų. Ši finansinė injekcija skiriama studijų programoms atnaujinti, inovatyviems mokymo metodams kurti, dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, naujiems praktikų modeliams sukurti. Iš šių lėšų taip pat bus skatinama aktyvesnė mokslininkų asociacijų ir draugijų veikla.
Švietimo ir mokslo ministerija paramos piniginius išteklius paskirstė 94 studijų ir mokslo kokybės gerinimo projektams.
„Pastaraisiais metais mokslą ir studijas pasiekiančios investicijos yra didžiausios per visus nepriklausomybės metus. Tai sudaro finansines sąlygas pačioms akademinėms bendruomenėms, pasitelkusioms ekspertus, kurti šiuolaikišką, konkurencingą ir atvirą aukštąją mokyklą, aukštos prabos mokslą , – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus vedėja Gražina Rupeikaitė.
Studijų kokybė – akademinė aplinka skatinanti tobulėti
Beveik 67,3 mln. litų iš ES struktūrinių fondų atiteks aukštosioms mokykloms ir su jomis bendradarbiaujančioms darbdavių asociacijoms.
LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
„Neretai studentai skundžiasi pasenusiomis studijų programomis, prastais dėstytojais ar teigiamų pokyčių stoka, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Romualdas Ginevičius. – Studijų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių – studijų programų, dėstytojų pasirengimo, studentų motyvacijos, mokslinės įrangos naujumo ir kt. Todėl svarbu, kad visi šie veiksniai šalies aukštosiose mokyklose būtų plėtojami tolygiai“.
ES paramos lėšomis dešimtyje kolegijų ir dešimtyje universitetų bus atnaujintos studijų programos ir taikomi inovatyvūs mokymo metodai, pavyzdžiui, e-mokymasis ar didesnę studijų pasirinkimo laisvę studentams suteikiančios modulinės sistemos.
Dar devynios kolegijos įgyvendins projektus skirtus dėstytojų kompetencijai tobulinti. Bus diegiami šiuolaikiški dėstymo modeliai, dėstytojai turės galimybę stažuotis užsienyje, perimti geriausią savo srities patirtį, tobulinti praktinius įgūdžius.
Imitaciniai centrai – būsimos profesijos poligonas Pasak Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės dr. Dalios Bukelevičiūtės, aukštųjų mokyklų studentai, įgiję daugiau praktinių įgūdžių, turi daugiau galimybių rasti norimą darbą, nes rinka palankesnė patyrusiems specialistams.
ES struktūrinių fondų lėšomis septyniuose universitetuose ir kolegijose bus įsteigti specialūs imitaciniai centrai – virtualūs realaus darbo stimuliatoriai, skirti būsimiems bankų, maisto technologijų bendrovių ar medicinos įstaigų darbuotojams.
Pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas kurs eksperimentinę verslo profesionalų ruošimo laboratoriją, kurioje veiks vienas novatoriškiausių praktinio mokymo metodų – eksperimentinė ekonomika. Imitaciniame centre studentai įgis aukcionų modeliavimo, viešųjų išteklių paskirstymo, rinkos dalyvių elgsenos prognozavimo, virtualios įmonės steigimo ir valdymo, prekybos realiais aktyvais bei kitų specialistams reikalingų praktinių įgūdžių.
Kauno medicinos universitete kuriamas centras, kuriame medicinos mokslų praktikantams bus sudarytos sąlygos įgyti profesinės patirties imituojant darbą virtualioje erdvėje, įvairiuose tikros veiklos simuliatoriuose.
Studentai galės atlikti praktikas, naudodamiesi penkiolikos darbdavių ir pramonės asociacijų pagalba. Asociacijos yra įsipareigojusios sukurti praktikos modelius ir juos įgyvendinti tekstilės pramonės įmonėse, finansų ir draudimo brokerių bendrovėse, transporto sektoriuje, sveikatingumo bei kitose srityse.
Asociacijos – slėnių veiklos dalyviai Beveik 15,5 mln. litų pasieks šalies mokslininkų asociacijas ir draugijas, kurios dalyvauja įgyvendinant Lietuvai svarbius projektus – nuo slėnių veiklos, nacionalinių kompleksinių programų koordinavimo iki mokslo institutų integracijos. Didelė dalis šių projektų yra skirta integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių plėtrai, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui, mokslinės veiklos viešinimui.
„Steigiant slėnius kartu buvo įsteigtos asociacijos, kurių pareiga – organizuoti ir administruoti slėnių veiklą. Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, telkti mokslininkų ir tyrėjų potencialą, į mokslo procesus aktyviau įtraukti verslininkus ir studentus, – pažymi Asociacijos Santakos slėnis direktorius dr. Eugenijus Mačikėnas. – Gautos lėšos padės užtikrinti sėkmingą asociacijos veiklą, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją, viešinti slėnio veiklą ir jo narių mokslininkų pasiekimus“.
ES struktūrinių fondų lėšomis taip pat bus finansuojami mokslininkų projektai, plečiantys imunologų, kalbų ir kultūrų, vadybos srities tyrėjų, vandenilio energetikos ekspertų, biochemikų, onkologų, medžiagų tyrinėtojų ir kitų sričių specialistų tinklus, skatinantys tekstilės įmonių, fotoelektros technologijų verslo ir mokslininkų bendradarbiavimą.
2007–2013 metais iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai iš viso numatyta skirti 2,4 mlrd. litų. Vienas pagrindinių prioritetų – pertvarkant, modernizuojant mokslo ir studijų sistemą, gerinti mokslo ir studijų kokybę bei prieinamumą.
