„Boyhood“ (Vaikystė) – 12 (!) metų filmuota gyvenimiška drama, kurioje nepamatysime specialiųjų efektų ar įspūdingo grimo. Šis filmas ypatingas savo paprastumu, šiluma ir nuoširdumu. Tai šeimos istorija, papasakota nuolat natūraliai augančių ar senstančių aktorių, jiems susitinkant ir tęsiant filmavimą vos po porą kartų kasmet.
Filme matome pagrindinio veikėjo Mason‘o (Ellan Coltrane) vaikystę ir paauglystę nuo šešerių iki 18 metų. Aktorius užaugo prieš kameras – matome jo, kaip asmenybės, augimą, pokyčius, brandą, stebime, kaip aplinkos pokyčiai daro įtaką berniuko tapimui vaikinu, vėliau – vyru. Olivia (Patricia Arquette) – vieniša mama, auginanti du vaikus – Mason‘ą ir jos seserį Samanthą. Neseniai išgyventos skyrybos palieka pėdsaką visų šeimų narių gyvenimuose. Vaikai vis daugiau laiko praleidžia su biologiniu tėvu, kuris vis dar yra klajojanti siela. Vėliau seka naujas mamos draugas (tampantis patėviu), bandantis kontroliuoti kiekvieną šeimos narių žingsnį. Gyvenimas nuolat keičiasi ir žiūrovas mato kaitą vaiko akimis – vis dar naiviomis, tačiau smalsiomis ir daug ką suprantančiomis.
Mason‘ui įžengus į paauglystę, tikimės staigesnių pokyčių ar veiksmo. Veltui – sulaukiame vaikino išvaizdos pokyčių, brandesnio požiūrio į gyvenimą ir jame vykstančius įvykius, tačiau ne rimtų siužeto pokyčių. Šiame etape Mason‘as susižavi fotografija – kaip sužinome vėliau, tai tampa jo keliu, veikla bei būdu matyti pasaulį. Vaikinas baigia mokyklą, įstoja į koledžą – matome įprastą jauno vaikino gyvenimą, tačiau galime stebėti, kokią įtaką jo asmenybei padarė vaikystės ir paauglystės įvykiai, koks žmogus susiformavo. Beveik tris valandas iš arti stebima šeima tampa labai sava – žiūrovas išgyvena, džiaugiasi, liūdi kartu su veikėjais.
Filmo režisierius Ričardas Linklateris nuėjo ilgą kelią ir pateikė žiūrovų vertinimuii juostą, kuriai lygių nėra ir, tikriausiai, dar ilgai nebus. Filmo kūrimas buvo vienas didelis iššūkis – filmavimo metu netgi nebūdavo tikslaus scenarijaus – režisierius, peržiūrėdamas ankstesnių metų medžiagą ir stebėdamas, kaip keičiasi aktoriai realiame gyvenime, pritaikydavo filmo įvykius pagal juos. Buvo aiški tik bendra filmo idėja, pirma ir paskutinė scenos. Tikriausiai šiame paprastume ir slypi genialumas, puikūs reitingai ir aukšti įvertinimai.
Verdiktas 10/10
„Boyhood“ – šviesus, gyvenimiškas filmas, kuris pavergia savo realumu. Bene kiekvienas filme surastų veikėją, su kuriuo turi panašumų ar tokių pačių išgyvenimų. Juosta verta savo trukmės ir 12 metų filmavimo.
