Stipru – pirmas žodis, kuris ateina į galvą peržiūrėjus romantinę dramą „Arčiau“.
Filme gvildenamos temos lyg seniai aiškios ir puikiai suprantamos, bet režisieriui Mike Nichols kažkaip pavyksta žiūrovą priversti dar kartą apie viską pagalvoti…
Sveikas, nepažįstamasis
Iš esmės filmas yra apie meilę, santykius ir pilnatvės paieškas, o nuo ko viskas prasideda? Nuo pažinties, žinoma. Toks Denas, neva žurnalistas – nekrologų skilties rašeiva, prisipažįstantis, kad jam trūksta talento imtis kažko rimtesnio, vieną dieną ima ir sutinka paslaptingumu ir seksualumu spinduliuojančią jauną merginą Elis. Toji greitai apsuka Deno galvelę ir tampa jo mūza, įsiplieskia meilė ir bene galima regėti juos drauge senstančius balta tvora aptvertoje lauko terasoje, bet deja gyvenimas esti kiek sudėtingesnis…
Taip jau yra, kad gyvendami savo gyvenimus žmonės nori nenori sutinka kitus individus. Kartais tie piliečiai erzina, o kartais visai netikėtai ima ir patinka. Taip nutinka ir Denui. Jį patraukia žavi fotografė Ana ir čia jau atsiranda trikampis, o laikui bėgant jis dar pavirsta ir į keturkampį. Nors keturkampis gal ne visai tinkamas daiktavardis šiai istorijai – tai apskritimas. Viskas sukasi ratu, o emocijų, klaidų, pakilimų ir nusivylimų gausa ilgam pripildo galvą.
Kito būdo palikti nėra
Kaip čia palikus savo gyvenimo meilę, kad niekam neskaudėtų? Filmo režisierius be jokių užuolankų tėškia tiesą, kad tokio būdo tiesiog nėra. Reikia palikti ir viskas. „Arčiau“ neprisidenginėja cukraus pudra ir nepila karamelės kibirų. Nors melas patraukli valiuta, galiausiai prieš akis iškeliama skaudi tiesa.
Kadras iš kino filmo „Arčiau“
Talentingi aktoriai – didelė jėga
Kartais nutinka taip, kad filmų režisieriai prisišaukia būrį pirmo ryškumo žvaigždžių ir tikisi, kad tai garantuos filmo sėkmę. Šiuo atveju pirmo ryškumo žvaigždėms filmo gelbėti nereikėjo, nes jis turi stiprų scenarijų, galingą idėją. Čia jiems tereikėjo atlikti savo darbą. Ir jį jie atliko tiesiog nepriekaištingai.
Kiekvienas personažas atrodo išskirtinis, kiekvienas savaip patrauklus, o svarbiausia, kažkokiu tai būdu, kiekvienas iš jų atrodo pagrindinis! Kiekvienas ne mažiau svarbus už kitą. Jude Law tiesiog tobulai įsijaučia į pasimetusio rašytojo vaidmenį, kuris nelabai žino, nei ko jam reikia, nei ko jis nori, bet kažkaip tai suvokia, kad reikia būtent to ko neturi ar turėti negali.
Kadras iš kino filmo „Arčiau“
Julia Roberts ypatingai nesužiba ir tai akivaizdžiai nėra geriausias jos vaidmuo, tačiau emocijas žiūrovui ji persiunčia puikiai ir bene gali jausti tai ką jaučia toji nusivylusi, kiek melancholija užsikrėtusi fotografė. Natalie Portman nei sekundei nesiliauja spinduliuoti paslapatingumo ir jis jai velniškai tinka! Tuo tarpu Clive Owen su šiuo filmu pasideda tvirtus pamatus savo tolimesnei karjerai.
Jie dera, jie žavi ir į juos smagu žiūrėti. Smagu net tada, kai nepatogu ar skaudu. Tai aktoriai, kurie pažįsta kameras, o kameros juos myli.
Verdiktas 9/10
„Arčiau“ tiesiog skriete praskrieja ir nei karto nepasidaro smalsu, ką rodo laikrodis. Scenarijaus paprastumas ir genialumas žavi, išpidlymas ir pateikimas apgalvotas iki smulkmenų, geresnius aktorius atrasti būtų sunku. Stipru iki pačio aukščiausio lygio, tačiau tai filmas, kurį žiūrėti galima tik kartą… Na, galima ir antrą, jei turite prastą atmintį arba tarkim norite pažiūrėti jį su antrąja puse, tačiau bet kokiu atveju efektas žiūrint antrą kartą bus jau nebe tas.
