Švedų režisieriaus Rubeno Östlundo drama „Force Majeure” – susimąstyti verčiantis kūrinys apie šeimyninius santykius, krizes, psichologinius sunkumus bei stereotipus apie vyrus ir moteris. Auksiniam gaubliui kaip geriausias filmas užsienio kalba nominuotas bei Kanų festivalyje apdovanotas kūrinys prikausto iki paskutinės sekundės.
Pagrindiniai veikėjai – Tomas (Johannes Kuhnke) ir Ebba (Lisa Loven Kongsli) – su savo vaikais Hariu (Vincent Wettergren) ir Vera (Clara Wettergren) atvyksta atostogauti į viešbutį Prancūzijos Alpėse. Šeimos nuotaika pakyli – kaip ir turėtų būti atostogų metu. Tačiau jau antrąją dieną atsitinka kai kas įspūdingo ir netikėto. Visas filmo veiksmas sukasi apie sniego griūtį, kuri įvyko šeimai pietaujant restorane, įsikūrusiame balkone su įspūdingu vaizdu į kalnus. Iš pradžių griūtis atrodė kontroliuojama, tačiau vis artėdama ji tapo bauginanti. Kyla sąmyšis, kai sniegas pasiekia restoraną. Ebba lieka su vaikais, tuo tarpu Tomas pasiima telefoną, pirštines ir gelbėdamas savo kailį pabėga. Nei vienas nenukentėjo, tačiau laiminga švedų šeima patyrė nemenką psichologinį sukrėtimą.
Idėja kurti tokio siužeto filmą režisieriui kilo po to, ką teko išgyventi jo draugams, švedų porai, atostogaujant Lotynų Amerikoje. Vakarieniaujant restorane, staiga pasirodė ginkluotas vyras ir pradėjo šaudyti. Vietoj to, kad apsaugotų savo žmoną, vyras rūpinosi savo saugumu slėpdamasis. Jo žmona buvo apstulbusi. Tai paskatino Rubeną Östlundą tyrinėti poras, patyrusias tokias nelaimes kaip laivo sudužimas ar cunamis, ir pastebėjo, kad neįtikėtinai didelė dalis sutuoktinių po tokių katastrofų išsiskiria.
Kino filmo „Force Majeure” kadras
Iki sniego griūties Tomo ir Ebbos šeima viską darydavo kartu – nuo dantų valymosi iki slidinėjimo. Netgi visi pokalbiai visuomet vykdavo vaikams esant šalia. Pora pradeda pyktis: Ebba smerkia Tomą dėl neatsakingo elgesio per sniego griūtį, kai Tomas pasirenka gelbėtis pats, o ne pasirūpinti savo žmona ir vaikais. Tvyrančią nesantaiką iškart jaučia mažieji Haris ir Vera, kadangi privatus tėvų pokalbis jiems iškart reiškia nesutarimus ir galimas skyrybas. Sutuoktiniai pradeda laiką leisti atskirai: Ebba viena eina slidinėti, Haris laiką leidžia su vėliau atvykusiu draugu Matsu (Kristofer Hivju). Taigi kiekvienam prisireikia privačios apmąstymų erdvės.
Įdomu tai, kad pora dalį laiko savo problemas sprendžia kitų žmonių akivaizdoje, klausia jų patarimų ir jais vadovaujasi. Atrodo, jog abu yra tokie pasimetę, kad patys negali suvokti, kaip elgtis. Scena, kai Tomas ir Ebba vakarieniauja su senu draugu Matsu ir jo naująja drauge – puikus to pavyzdys. Matsas rodomas kaip psichologas ar netgi išminčius. Jis ieško pasiteisinimų draugo elgesiui, svarsto įvairius variantus, kaip galėjo ar turėjo atsitikti. Pagrindinė Matso versija buvo apie tai, kad netikėtose situacijose žmonės retai kada pasielgia herojiškai ir vadovaujasi prigimtiniu, iš esmės savanaudišku noru apsaugoti tik save. Matsas taip įsijaučia į draugų problemas, kad vėliau diskutuodamas su savo antrąja puse Fanni (Fanni Metelius) įsivelia į „hipotetinį“ ginčą. Jie abu svarsto, kaip Tomo vietoje elgtųsi Matsas.
Kino filmo „Force Majeure” kadras
Dar viena veikėja, atlikusi savotiškos patarėjos funkciją, buvo Ebbos jau atostogų metu sutikta Šarlotė (Karin Myrenberg). Ji – visiška Ebbos priešingybė, atvykusi į viešbutį Alpių apylinkėse ne tam, kad pabūtų su savo vyru ir vaikais, o tiesiog tam, kad atsipalaiduotų. O atsipalaiduoja ji savais būdais: kiekvieną vakarą leisdama vis su kitais vyrais. Ebbai tai visiškai svetima ir nesuprantama: kaip Šarlotės vyras gali toleruoti tokį elgesį? Tuo tarpu ji pati teigia, kad yra puikiuose ilgalaikiuose santykiuose, kurie puikiai suderinami su trumpalaikiais. Ebbai, kuriai priimtinas tik klasikinis santykių modelis, nesuprantama, kaip nauja jos draugė nebijo būti įskaudinta ir palikta. Tai tarsi užuomina į tai, kad Tomas ir Ebba turėjo problemų ir anksčiau, nes pokalbyje labiau aptariama neištikimybės, o ne neatsakingumo tema.
Tomas ilgą laiką neigia savo klaidą, padarytą sniego lavinos matu, tvirtina, kad Ebba klaidingai interpretavo situaciją. Galiausiai įvyksta ryškus psichologinis lūžis: Tomas išlieja savo emocijas rėkdamas ant kalnų viršūnių, isteriškai verkdamas savo žmonos ir vaikų akivaizdoje. Atskleidžiama, kad Tomas ir anksčiau nebuvo tobulas vyras, tačiau save jis vaizduoja kaip savo paties asmeninių instinktų auką. Taip tarsi sugriaunamas mitas apie tai, kad vyras visuomet išlieka stiprus ir nerodo savo emocijų, o moteris – tik silpna būtybė, šeimos židinio kurstytoja.
Kino filmo „Force Majeure” kadras
Kenčiantis ir besigailintis vyras, taisydamas savo klaidas, vėl sujungia šeimą. Jiems išėjus slidinėti per didelį rūką ir sniegą, matyti, kad jis vėl šeimos galva, besirūpinantis visų saugumu, liepiantis visiems laikytis drauge. Tomas, Ebba, Haris ir Vera – vėl kaip vienas kumštis. Ebbai pasimetus rūke, ji šaukiasi pagalbos ir Tomas didvyriškai eina į nežinią ieškoti žmonos. Rastos Ebbos akyse vėl spindi filmo pradžioje matyta laimė. Apskritai šis sutuoktinių nesutarimas vaizduojamas kaip sniego lavinos metafora: iš pradžių viskas atrodė kontroliuojama, bet vėliau tapo nesustabdoma ir baisu. Griuvus sniegui, pradėjo griūti ir santuoka. Taip pat parodoma, kad mažytė nesantaika poroje jau tvyrojo, tačiau šis vienas netikėtas, momentinis įvykis buvo svarbus lūžis, perpildęs tiek Tomo, tiek Ebbos kantrybės taurę.
Filmas vystosi gana lėtai ir ramiai, kitaip sakant, jaučiama švediška dvasia. Išsiskiria tik vietos, kur girdėti italo Vivaldžio muzika, tarsi primenanti, kad vis dėlto čia vyksta dramatiški dalykai, o atmosfera palaipsniui kaista. Didingi Alpių vaizdai meistriškai parodo gamtos didingumą. Mes visi norime ją kontroliuoti, tačiau ji yra nesuvaldoma ir nenuspėjama kaip ir jausmai.
Taip pat skaitykite: „Vilburas nori nusižudyti“ intriguojantis pasakojimas apie depresiją ir jausmus
