Greičiausiai visi yra girdėję apie JAV industrinio roko grupę Nine Inch Nails. Grupės fanai greičiausiai nenustebs sužinoję, jog grupės lyderis Trent Reznor groja kitame, ne ką prastesniame projekte pavadinimu „How to Destroy Angels“. Kartu su savo gyvenimo partnere ir dviem bičiuliais jis kuria elektroninių garsų prikimštą eksperimentinį roką patrauksiantį kiekvieną, ieškantį šviežio skambesio.
Grupę 2009-aisiais subūrė Trent Reznor ir jo žmona Mariqueen Maandig. Maandig nebuvo naujokė muzikoje – How to Destroy Angels susibūrimo metais ji paliko West Indian Girl (Los Andželo psichodelinio roko grupė, pasirinkusi pavadinimą pagal LSD rūšį), kurioje grojo penkerius metus.
Trent Reznor, savo ruožtu, karjerą pradėjo dar devintajame dešimtmetyje. Po kelių grupių, kuriose grojo klavišiniais, Trent įsidarbino įrašų studijoje, kurioje gavo garso inžinieriaus asistento bei valytojo pareigas. Vėliau, gavus studijos savininko leidimą, Reznor pasilikdavo po darbo ir, kai studija būdavo laisva, įrašinėjo savo muziką. Įkvėptas atlikėjo Prince, jis visus instrumentus (išskyrus būgnus) įrašinėjo pats – šis būdas daug paprastesnis, nes savo muzikines idėjas gali perteikti tiesiai į įrašą – dingsta visas šūsnis problemų bandant kitam muzikantui paaiškinti kaip groti. Demo kasete, kurią Reznor sudarė iš savo kurtų dainų, susidomėjo kelios įrašų kompanijos ir 1988-aisiais buvo išleistas neoficialus 9 dainų albumas. Po metų kelios dainos buvo patobulintos ir išleistos debiutiniame Nine Inch Nails albume „Pretty Hate Machine“. Toliau grupė populiarėjo vis stipriau – dešimtajame dešimtmetyje NIN daug koncertavo ir turuose, ir dideliuose festivaliuose (įskaitant 1994-ųjų Woodstock, skirtą pagerbti 25-asias originalaus Woodstock metines), taip pat išleido 3 studijinius albumus. Iki dabar vienintelis oficialus grupės narys yra Trent Reznor – likę nariai yra surenkami tik dėl gyvų pasirodymų.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių pastarojo dešimtmečio roko grupių ir atlikėjų
2010-aisiais internete pasirodė kriptinis video, kuriame muzikantas Atticus Ross paminėtas kaip naujo projekto narys. Vėliau atskleista, kad tai – Reznor ir Maandig grupė How to Destroy Angels.
Ross jau nuo ‘90-ųjų gerai žinomas Reznor bendražygis tiek NIN veikloje, su kuria kartais pasirodydavo gyvuose pasirodymuose, tiek muzikos takelių filmams rašyme. Kartu su Reznor jis parašė muziką trims režisieriaus David Fincher filmams – „Socialinis tinklalapis“ (The Social Network, 2010 m.), „Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo, 2011 m.) ir „Dingusi“ (Gone Girl, 2014 m.). Už filmo „Socialinis tinklalapis“ takelį jie buvo apdovanoti „Oskaru“, o už „Mergina su drakono tatuiruote“ – „Grammy“ apdovanojimu.
Prie grupės prisijungė ir Rob Sheridan, taip pat siejamas su NIN. Tiesa, Sheridan ne muzikantas – jis grupei kuria albumų viršelius, vaizdo klipus, internetinių svetainių dizainus, fotografijas ir t.t. Jo dėka pasirodė ir įspūdingas How to Destroy Angels klipas dainai „The Space in Between“, išleistai pirmajame grupės studijiniame darbe – 2010 m. išleistame 6 dainų EP.
Šis mini albumas buvo išleistas nemokamam parsisiuntimui, vėliau atskirai išleisti singlai „A Drowning“, jau minėtasis „The Space in Between“ bei „The Believers“. Pastarasis buvo panaudotas režisieriaus Neil Burger filme „Šalutinis efektas“ (Limitless, 2011 m.), o Bryan Ferry dainos „ Is Your Love Strong Enough?“ koveris pateko į „Mergina su drakono tatuiruote“ garso takelį.
Sekantis EP, pavadinimu „An Omen EP“, išleistas 2012-aisiais žymėjo Trent Reznor grįžimą į didžiųjų įrašų kompanijų prieglobstį. Pavargęs nuo kontrolės, 2007-aisiais Reznor nusprendė tapti nepriklausomu atlikėju. Tada jis džiaugėsi, kad albumus galės leisti tada, kada nori pats (pasirašius sutartį su studija, yra nurodomos datos, kada turės būti išleisti albumai) ir gauti didesnį procentą pelno nuo pardavimų, vieną singlą išleido tiesiog nemokamai (jį parsisiuntė beveik pusantro milijono žmonių). Tačiau po poros metų, pamatęs grupės Radiohead koncertų turo reklamas ir palyginęs su savosiomis, kurių buvo stipriai mažiau, Reznor pradėjo abejoti savo sprendimu. Dėl šios priežasties „An Omen EP“ buvo išleistas su Columbia Records, kaip ir tolimesni How to Destroy Angels bei NIN darbai.
Paskutinis grupės darbas buvo kartu ir didžiausias – tai daugiau, nei valandos trukmės pilnas studijinis albumas „Welcome oblivion“, pasirodęs 2013-aisiais. Jame – 4 kūriniai iš „An Omen EP“ bei 9, dar negirdėtos dainos. Grupė parodo viską, ką moka – 65 albumo minutės pilnos tiek nestandartinių ritmų, tiek elektroninių garsų, kurie šokinėja į ausis iš visų pusių, tiek ilgų pragrojimų, kuriuos įrėmina Mariqueen Maandig vokalas. Albumas patiks mėgstantiems Nine Inch Nails bei eksperimentinį alternatyvųjį roką su elektronikos elementais, tokį kaip Radiohead 2011-ųjų „King of Limbs“ bei Thom Yorke projektus (2006-ųjų solinį albumą „The Eraser“ ir grupę Atoms for Peace).
Taip pat skaitykite: Eagles of Death Metal apie patirtą siaubą Paryžiuje
