Ar melas yra melas, jei visi žino, kad tai netiesa?
Šį klausimą „Apgaulės meistrai“ pametėja jau filmo pradžioje, tačiau jei tikitės, kad taip pat lengvai bus pametėtas ir atsakymas jums teks nusivilti…
Nuolatinė kova su ego
Oficialiai filme kova vyksta tarp teisėtvarkos ir magijos pasaulio atstovų, kurių triukai trikdo ir gniuždo FTB agentus. Tačiau iš esmės tai kova tarp pagrindinių personažų ego. Kiekvienas veikėjas čia pasirodo su milžinišku ego ir tampa labai malonu spėlioti, kurį iš jų tas ego sutraiškys.
Iš esmės scenarijus nesudėtingas: keturi magai susiburia draugėn ir ima išdarinėti neįtikėtinus triukus. Ši ketveriukė susibėga ne šiaip sau, ji suburiama dėka paslaptingojo penktojo nario, kuris slepiasi kažkur užkuliusiuose. Vieno pasirodymo metu ši ketveriukė apiplėšia banką, tai be abejo, įsiutina FTB bei interpolą ir raganų medžioklė prasideda.
Kam nepatinka geri triukai?
Tikrai sunku pasakyti, kokiam žiūrovui šis filmas visiškai nepatiktų. Jame apstu visko! Įmantrių triukų, suktų galvosūkių, talentingų aktorių, subtilaus humoro, gaudynių ir peštynių… Visko, ko tik galima tikėtis iš kokybiško trilerio.
Be abejo, šis filmas nėra toks subtilus kaip „Iliuzionistas“ ar „Prestižas“, savo tempu jis veikiau primena „Oušeno“ trilogiją, tačiau bet kokiu atveju šio nepaprasto galvosiūkio narpliojimas įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Net, jei ir nesate didelis puzlių mėgėjas, šis filmas greitai į jūsų galvas įkiš klausimą „kas čia vyksta?“ ir šis klausimas neduos ramybės iki pat filmo finalo.
Išgyvenimų kolekcionieriai
Nuo pačios pirmos filmo scenos veiksmo tempas esti itin greitas. Atsikvėpti laiko duodama labai nedaug ir tik tam, kad turėtume progą sudėlioti taškus ant i. Tai yra gerai, malonu, kai žiūrimas filmas tiesiog teka ir nekyla noras mesti akį į laikrodį, tačiau dėl tokio intensyvaus filmo tempo personažai ištirpsta. Parinkti aktoriai tikrai talentingi (Isla Fisher, Morgan Freeman, Mark Ruffalo, Dave Franco, Michael Caine) ir traukiantys dėmesį, tačiau neatrodo, kad jiems buvo suteikta proga atsiskleisti „visu gražumu“.
Išgyvenimų gausa užlieja, o tuo tarpu patys personažai taip ir lieka nepažinti ir tampa stereotipiniais. Žinome, tik tiek, kad šie personažai neturi daug žemės „nuobodybės planetoj“, o jų gyvenimai išties spalvingi. Kita vertus, personažų ankstesnių patirčių neatskleidimas leidžia mums matyti juos tokius, kokie jie yra esamuoju momentu, o jų priešistorę galime nusipiešti patys iš to, ką matome dabar. Jie yra savo patirčių suma ir, nors dėl to jie tampa kiek stereotipiniais, jie netampa mažiau įdomiais.
Verdiktas 9/10
„Apgaulės meistrai“ – tai filmas, kuris tikrai vertas dėmesio. Tai filmas, kuris įtrauks ir nepaleis. Ir ko gero tai filmas, kurį nuspręsite pažiūrėti dar kartą, vos išėję iš kino salės. Tai netikrumo ir paralyžuojančio pasitikėjimo savimi pasaulis, kurį malonu ne tik tuščiai stebėti, bet bent kuriam laikui pasijusti jo dalimi. Ir nors seanso metu būsite apgauti bene dešimtis kartų, dėl to tikrai nepyksite, o tik išreikšit tylią pagarbą filmo kūrėjams.
Vienok, nors filmas žiūrisi su malonumu ir nuolat stebina, tačiau šis filmas neįsimins ilgam. Jei išėję iš filmo būsite sužavėti ir raginsite draugus bėgti būriais jį pažiūrėti, tai paklausti po savaitės, kokį filmą rekomenduotumėte pažiūrėti galite jo ir nebe prisiminti. O jei patį filmą vis tik dar blankiai atsiminsite, tai galiu beveik garantuoti, kad filmo personažai bus seniai išdilę iš atminties.
