Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis mano, kad valstybei perėmus didžiąją dalį energetikos bendrovių “Lietuvos dujos” bei “Amber Grid” akcijas, ateityje galima tikėtis finansinių investuotojų – pensijų ar investicijų fondo – pritraukimo.
“Bendrai tų įmonių (“Lietuvos dujų” ir “Amber Grid” – BNS) likimas biržoje priklausys nuo pagrindinių akcininkų (“Lietuvos energijos” ir “Epso-G” – BNS) strategijos – ar bus nuspręsta likusias akcijas išpirkti, ar kaip tik padidinti laisvų akcijų dalį pritraukiant ne tokių investuotojų kaip “Gazprom” ar E.ON, o finansinių investuotojų – pensijų fondų, investicinių fondų”, – BNS teigė V.Plunksnis.
Anot jo, galimybė pritraukti finansinių investuotojų yra reali, tačiau pirmiausiai reikėtų atlikti paruošiamuosius darbus, nustatyti aiškias dividendų politikas.
“Sakyčiau, kad galimybė yra reali, nes finansiniai investuotojai paprastai didelės įtakos valdybose daryti nesiekia, o tokių bendrovių, kurios stabiliai moka dividendus, uždirbą normalią grąžą, akcijų paklausa mažų palūkanų aplinkoje tikrai yra didelė. Tai padaryti įmanoma, bet tai nėra pusmečio klausimas, turi būti paruošiamieji darbai, labai aiškios dividendų politikos”, – kalbėjo V.Plunksnis.
Jo teigimu, valstybė sieks susigrąžinti į “Lietuvos dujų” bei “Amber Grid” akcijas investuotus pinigus, o tai gali būti palanku smulkiesiems šių įmonių akcininkams.
“Akivaizdu, kad valstybė investavo pakankamai nemažą sumą ir iš esmės ji turėtų išlikti orientuota į grąžą, kad tie pinigai, kurie buvo investuoti, uždirbtų adekvačią grąžą pačiai valstybei. Reiktų tikėtis, kad tos įmonės mokės dividendus ir uždirbtus pinigus grąžins akcininkams. Energetikos sektoriaus įmonių vadovybė orientuota į vertės kūrimą ir jei ta orientacija bus išlaikyta, tai smulkiesiems akcininkams padėtis pablogėti neturėtų”, – svarstė V.Plunksnis.
Vis dėlto, jis pažymi, kad dabartinė akcininkų struktūra, kai vienas akcininkas gali priimti visus sprendimus, didina riziką, ypač turint omenyje, kad kas ketverius metus vyksta rinkimai ir pasikeitus valdžiai gali keistis ir įmonių strategijos.
V.Plunksnis pažymi, kad dujų kainos nuolaida, kurią Lietuva gavo iš “Gazprom”, yra netgi didesnė už iš Rusijos koncerno išpirktų akcijų vertę.
“Gazprom” aiškiai mato, kad kontroliuoti šių įmonių negalės, buvo aiški rizika, kad rudenį dėl (ES-BNS) trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo gali netekti balsų, tai tie visi ginčai iš “Gazprom” pusės žiūrint rodo, kad tų akcijų laikyti galbūt nereikėtų. Kita vertus, “Gazprom” gauna didesnę kainą nei E.ON, nors jis (“Gazprom” – BNS) šiose derybose laikėsi pasyvios pozicijos”, – kalbėjo V.Plunksnis.
Valstybės kontroliuojamos įmonės “Lietuvos energija” ir “Epso-G” nuo birželio 2-osios iki 16 dienos iš likusių akcininkų superka “Lietuvos dujų” ir “Amber Grid” akcijas, o jų kaina yra atitinkamai už 0,653 euro (2,255 lito) ir 0,762 euro (2,63 lito).
“Nasdaq Omx” Vilniaus biržos duomenimis, “Gazprom” jau pateikė pavedimus parduoti jam priklausančias akcijas. “Gazprom” už “Lietuvos dujų” paketą gautų 243,154 mln. litų, už “Amber Grid” – 173,945 mln. litų. Ši kaina būtų didesnė nei sumokėta Vokietijos koncernui E.ON.
Gegužės viduryje “Lietuvos energija” ir “Epso-G” išpirko E.ON valdytas “Lietuvos dujų” ir “Amber Grid” akcijas ir padidino turimus šių įmonių akcijų paketus iki 56,6 proc. Už 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų vokiečiams sumokėta 63,43 mln. eurų (219,22 mln. litų), už “Amber Grid” – 49,76 mln. eurų (171,43 mln. litų).
