Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo vienu procentiniu punktu iki minus 10-ies, pranešė Statistikosdepartamentas.
Anot statistikų, vasarį gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonomines ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau bedarbių skaičiaus kitimo prognozės buvo optimistiškesnės.
Vasario mėnesį 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12mėnesių pagerėjo, 27 proc. – kad pablogėjo, 60 proc. – nepasikeitė (sausį – atitinkamai 14 proc., 26 proc. ir 60 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12mėnesių, 21 proc. žmonių tikėjosi, kad ji pagerės, 20proc. – suprastės, o 54proc. – nesikeis (atitinkamai 21, 18 ir 55 proc.).
Vertindami šalies ekonominę padėtį, vasarį 25 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 29 proc. – pablogėjo, 44 proc. – nepasikeitė (atitinkamai 28 proc., 28 proc. ir 44proc.).
Žvelgdami į ateitį, 29 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12mėnesių pagerės, 27 proc. – kad pablogės, o 39 proc. – išliks tokia pati (atitinkamai 32 proc., 23 proc. ir 40 proc.).
Vasario mėnesį 24 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 36proc. prognozavo, kad jis augs (sausį – atitinkamai 21 proc. ir 35 proc.).
Savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei sausio mėnesį:, besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis sumažėjo nuo 36 iki 34 proc., o nesitikinčių – padaugėjo nuo 62 iki 64 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėnesį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 9, o kaime – minus 13. Per mėnesį mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime – 2 procentiniais punktais.
