(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, prisijungdamas prie plačiai krikščioniškame pasaulyje jau 18 kartą švenčiamos Pasaulinės ligonių dienos, kviečia apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi pačiu ir jį supančiu pasauliu.

1992 metais vasario 11-tąją Pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Nuo šios datos šią dieną mini visas krikščioniškasis pasaulis. Kiekvienais metais popiežius meldžiasi pats ir ragina tikinčiuosius melstis už ligonius. Ta proga jis parašo apaštalinį laišką. Laiško turinys priklauso nuo to, kokios problemos aktualiausios, kokios ligos labiausiai atkreipia visuomenės dėmesį. Pastaraisiais metais aktualiausia yra AIDS problema ir plitimas, piktybiniai augliai, vėžiniai susirgimai. Tai ligos – rykštės, skaudžiai paliečiančios mūsų pasaulį ir visuomenę. Bet ar nevertėtų susimąstyti, kuo pati visuomenė yra kalta dėl ją ištinkančių sunkumų ir kančių?

Pasak įvairiausių medicininių šaltinių, didžiausią žmogaus turtą – sveikatą 50 proc. lemia gyvensena, 20 proc. fizinė ir socialinė aplinka, 20 proc.- genetika ir tik 10 proc. medicininė priežiūra. Negalima teigti, kad esame kalti dėl savo blogos sveikatos ar atsirandančių ligų. Bet žinoma ir tai, jog žmogus savo sveikatos visiškai nevertina. Ar tikrai kiekvienas pasistengiame išnaudoti visus tuos 50 procentų, kad galėtume džiaugtis sveiku, pilnaverčiu ir ilgu gyvenimu? Jaunystėje net nesusimąstome, kad mūsų poelgiai, žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, nesaugūs lytiniai santykiai, nesubalansuota mityba – tai rizikos veiksniai, tiksinti laiko bomba, kuri gali sprogti ir atnešti sunkius padarinius bei kančias ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems: tėvams, vyrams ir žmonoms, vaikams. Vaikai gali būti pasmerkti likti našlaičiais vien dėl to, kad jų tėvai mėgo nerūpestingai leisti savo jaunystę negalvodami apie ateitį.

Ar nereikėtų mums dažniau susimąstyti, kiek daug priklauso nuo mūsų pačių, kad mes turime pasirinkimo laisvę, kaip gyventi. O jeigu gyvenime atsitinka tokia nelaimė, kaip sunkios ligos atėjimas į namus, nereiktų pamiršti vilties, užuojautos ir supratimo, reikėtų stengtis ieškoti stiprybės savyje. Kaip H. Kušneris rašė: „Dievas sukūrė pasaulį, kuriame nutinka daug daugiau gerų dalykų nei blogų. Nelaimės mus liūdina ne tik todėl, kad jos kelia skausmą, bet ir todėl, kad jos išimtinės. Dauguma žmonių kasdien prabunda jausdamiesi gerai. Dauguma ligų pagydomos. Dauguma lėktuvų pakyla ir saugiai nusileidžia… Avarija, apiplėšimas, neoperuotinas piktybinis auglys – tai gyvenimą griaunančios, bet labai retai pasitaikančios išimtys. Kai gyvenimas įskaudina, gali būti sunku tai pamiršti. Kai stovite šalia labai didelio objekto, viskas, ką matote, yra tik tas objektas. Tik atsitraukę nuo jo galite pamatyti, kas jį supa. Kai mus pribloškia kokia nors tragedija, matome ir jaučiame tik ją. Tik prabėgus šiek tiek laiko, galime įvertinti ją gyvenimo ir pasaulio kontekste.“

Sužinojus sunkią diagnozę, savo ar artimo žmogaus, nereiktų aklai pasinerti į sielvartą. Žmogaus siela ir dvasia pasižymi didele stiprybe, kuri gali padėti ištverti didžiausius gyvenimo iššūkius ir suduotus likimo smūgius. Ligonio artimieji be gailesčio dar turi rasti stiprybės savyje ir suteikti jos ligoniui, kad jis galėtų neprarasti vilties, galvoti apie jau nugyventą gyvenimą, patirtas neužmirštamas laimės akimirkas ir iš naujo jomis pasidžiaugti, nieko neteisti ir nekaltinti. Tai nieko jau nepakeis, tik dar labiau gniuždys, privers nuleisti rankas prieš kovą su liga ir laukiančius išgyvenimus. Ligonis visada turi žinoti, kad jis ne vienas, kad yra žmonių, kurie jį myli ir palaiko. Nepamirškime to sakyti savo artimiesiems. Tik atjauta, tikėjimas ir meilė padės ištverti sunkios ligos atnešamą skausmą, neprarasti vilties. Tokiomis mintimis dalinasi Lietuvos sveikatos mokslų Visuomenės sveikatos fakulteto IV bakalauro kurso studentė Lina Lukošiūtė.

Kaunovsb.lt informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: