Darius Žvirblis
Yra nemažai dalykų, kurie gamtoje ar žmonių gyvenimuose vadinami pavasario šaukliais. Tai gali būti ir grįžtantys paukščiai, sprogstantys augalai, aplinkos tvarkymas ar bet kokia veikla, kuria galima užsiimti tik nutirpus sniegui, atšilus orams… Tačiau muzikoje tikrai pavasario – o gal tiksliau visų metų laikų – šaukliais galima vadinti grupę “Atika”. Per pastaruosius metus jie Kaune pasirodė birželį – šaukdami vasarą, – gruodį – žiemą, – ir štai balandį – pavasarį. Kauno ryšių istorijos muziejuje “Palėpės muzika” kartu su kauniečiais bei miesto svečiais į pagalbą pavasariui prišaukti pasitelkė grupes “Atika” ir “Arbata”.
Koncertą pradėjo į sceną vienas užlipęs “Atikos” lyderis Darius Žvirblis. “Gyvenimai tiesėmis mano kampais” – žmogaus gyvenimo vingius apmąstė dainoje “Gyvenimai tiesėmis”. Tačiau scenai vis dar atrodant kiek tuštokai, jis ištarė: “Norėčiau į sceną pakviesti savo daugus bendražygius… Vaikinai iš pajūrio” ir prie D.Žvirblio prisijungė Aurimas Stonys (bosinė gitara) ir Audrius Šalinis (mušamieji), o grupės lyderis ištarė “Didinam tempą”. Po šių žodžių susirinkusiuosius pradžiugino tokios dainos kaip “Kormoranams neramu”, “Metas rūkyti” ar “M1+”. Visgi nebuvo pamirštas nesenas įvykis, kai netikėtai susirgus Dariui Žvirbliui, grupę “Atika” pakeitė būtent šiandienos scenos kolegos – grupė “Arbata”: “Aš šiandien toks tylus, nes prisižadėjau praeitą kartą ir neatvažiavau, todėl man dabar gėda. Ta tema ir kūrinys.” o klausytojai išgirdo pirmuosius itin stiprią emocinę galią turinčios dainos “Ilsėkis ramybėje” žodžius – “Po šitiek metų Tu sugrįžai…”.
Po valandos trukmės džiaugsmo susirinkusiųjų širdyse, grupė “Atika” ištarė “Sudie.” Tačiau lyg jausdami kažkokį trūkumą, kauniečiai nenustojo ploti, taip reikalaudami dar. “Aš dar vienos privalomos dainos nesugrojau” – ir atsisveikinimui kartu su publika buvo atlikta daina “Tu esi ir šito gana”.
Po trumpos pertraukėlės scenoje pasirodė vasarą dešimtmetį švenčianti ir pirmą kartą Palėpėje besisvečiuojanti grupė “Arbata”. Būtent į grupės gimtadienio koncertą kiekvienas, tą vakarą atėjęs į Kauno ryšių istorijos muziejų, žodinį kvietimą ir gavo. Andrius Zalieska anonsavo, kad koncerto metu bus pristatytas trečiasis grupės albumas. Keliomis naujomis dainomis ir šio grupės albumo ir buvo pradėtas šio vakaro pasirodymas. Grupės akordeonistui ir klavišininkui Sigitui Lobei puikiai bederinant įvairius efektus su skambančia muzika, A. Zalieska nevengė ir pajuokauti: “Jeigu jums gerai skamba, tai čia nuopelnas garsisto ir Sigio. Sigis šiandien su kompiuteriu, viską valdo, viską leidžia iš jo, tai nenustebkit, kad toks geras garsas.” Tik geras emocijas spinduliuojantys atlikėjų įsijautimas ir mėgavimasis muzika leido scenoje pradėti šokius, spaudė šypseną ir neleido abejoti nuoširdumu. O pažadai apie ramią paskutinę atsisveikinimo dainą tebuvo apgaulė ir savo pasirodymą grupė vėl baigė šėliojimu ir šokiais.
Basakojus atlikėjus scenoje pakeitus nenuilstančiai tikros muzikos nešėjai ir koncertų organizatorei Paulinai Nešukaitytei , buvo priminta apie ypatingą Aistės Smilgevičiūtės ir grupės “Skylė” koncertą, o žiūrovai su šypsenomis iškeliavo į nakties tamsa ir vėsa dvelkiantį Kauną.
