Liepos 3-iąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojams pristato dvi ekspozicijas:
naują ekspoziciją „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“ ir atnaujintą Ginklų istorijos ekspoziciją,kurią Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė dar1936 m. vasario 16 d. ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija“.
Nauja ekspozicija „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos armijos divizijoms peržengus neutralios Lietuvos valstybės sieną ir prasidėjus Lietuvos sovietizacijai,lietuviai panoro organizuoti nelegalias antisovietines organizacijas ir grupes.1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų suėmimams ir trėmimams,pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinę parengtį.1941 m. birželio 22 d. prasidėjusiame masiniame sukilime veikė apie 16 000–20 000 sukilėlių. Birželio 23-iosios rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. L. Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė,kad sudaroma Lietuvos Laikinoji Vyriausybė ir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius. Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių.
Pablogėjus padėčiai Rytų fronte,1943 m. nacistinė valdžia panoro organizuoti lietuviškąjį SS dalinį,analogišką sukurtiesiems Latvijoje ir Estijoje. Nepavykus to padaryti,vokiečiai griebėsi represijų. Vokiečių karinei valdžiai leidus buvo įkurta Vietinė rinktinė. Jai vadovauti sutiko Nepriklausomybės kovų dalyvis brg. gen. Povilas Plechavičius,surinkęs 19 500 savanorių.1944 m. gegužės viduryje,artėjant frontui,okupacinė nacių valdžia Vietinę rinktinę,turėjusią atkurti Lietuvos kariuomenę,panaikino,jos padalinius išformavo,štabą kartu su brg. gen. P. Plechavičiumi suėmė,beveik 100 karių sušaudė. Apie 3000 karių buvo aprengti vermachto uniformomis ir išvežti į nacistinės Vokietijos kariuomenės pagalbinius dalinius. Lietuvoje likę Vietinės rinktinės kariai buvo vieni iš rezistencinio judėjimo pradininkų.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, lietuvių tauta nuo pat pirmųjų dienų pakilo į kovą. Lietuvos partizaninio judėjimo (1944–1953 m.) pradžioje buvo būdingi dideli partizanų būriai. Jau nuo1945 m. vasaros pastebimas partizanų būrių siekis susivienyti,kuris baigiamas1948 m. Susiformavo trys sritys.1949 m. vasario 16 d. buvo įkurta vyriausioji partizanų vadovybė – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumas. Jai buvo pavaldūs visos Lietuvos partizanų vadai,dalyvavę steigiamajame suvažiavime. Priimta LLKS Tarybos deklaracija – dokumentas,šiuo metu pripažintas Lietuvos teisinės sistemos dalimi bei sujungęs 1918-ųjų ir 1990-ųjų Lietuvą.1953 m. organizuotas partizaninis pasipriešinimas baigėsi,nors pavienis priešinimasis tęsėsi iki1956 m.,o paskutinis partizanas žuvo1965 m. Pokario rezistencijos laikotarpiu žuvo apie 20 000 partizanų.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus naujos ekspozicijos „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“ stenduose parodyti antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo laikotarpio periodinės spaudos, nuotraukų kopijos, asmeniniai daiktai, pokario partizanų ginklai, apdovanojimai. Taip pat galima pamatyti A. Ilgausko motociklą „Harley-Davidson“ (1938), kuriuo Kaune1941 m. birželio sukilimo dalyviams buvo vežiojami ginklai, ir lietuvių tremtinių kapų kryžius,1989 m. parvežtus iš Igarkos (Rusijos federacija).
Ginklų istorijos ekspozicija
(pasaulinė ginklų raida nuo XVI iki XX a.)
1936 m. vasario 16 d. Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė Ginklų istorijos ekspoziciją ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija“.2012 m. liepos 3 d.,prabėgus 76 metams,atnaujintoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ginklų istorijos ekspozicijoje lankytojai susipažins su pasauline ginkluotės istorija.
Muziejaus ginklų rinkiniams priklausančių eksponatų gausa ir įvairovė suteikia galimybę parodyti rankinių ginklų raidą nuo XVI iki XX a. neapsiribojant vien pavyzdžiais iš Lietuvos ir kaimyninių kraštų,bet ir pristatant iš kone visos Europos,o taip pat ir tolimųjų kraštų (Tibeto,Japonijos,Malaizijos,Šiaurės Afrikos,Indijos,Irano,Turkijos ir kt.),pas mus atkeliavusius ginklus. Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro originalūs ginklai iš Didžiosios Britanijos,Prancūzijos,Vokietijos,Rusijos,Belgijos,Jungtinių Amerikos Valstijų,Italijos. Ekspoziciją (apie 300 ginklų) sudaro: 1) šaunamieji (parakiniai) ginklai – XVI–XX a. šautuvai,XVIII–XX a. pistoletai ir revolveriai; 2) šaltieji ginklai – XVI–XX a. ilgageležčiai ginklai (kalavijai,kardai,palašai,špagos),XVI–XIX a. ilgakočiai ginklai (alebardos,spontonai,partizanės,ietys),XVIII–XX a. durtuvai,XVII–XIX a. kovos kirviai ir buožės; 3) apsauginė ginkluotė – XIX–XXI a. kariuomenių šalmai.
Ginklai eksponuojami prie salės sienų esančiose restauruotose autentiškose tarpukario vitrinose ir naujose vitrinose salės centre. Lankytojai galės apžiūrėti iki šiol neeksponuotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose saugotas muziejines vertybes ir įsigytus naujus eksponatus. Ginklų istorijos ekspozicija skirta ir paprastiems lankytojams,ir karo istorija besidomintiems žmonėms,istorikams,kariškiams,atitinkamų sričių specialistams,ne tik praturtinsiantiems savo žinias,bet ir įdomiai praleisiantiems laiką.Dėlnuoseklumo ir aiškumo dauguma šaunamųjų ir šaltųjų ginklų vitrinose išdėstyti pagal,,laiko juostą“ – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių.
