Praūžę Europos Parlamento rinkimai, panašu, ne mums vieniems sukėlė akibrokštą ir iškėlė klausimus dėl ateities. Prancūzijos Respublikos prezidento Emanuelio Macrono rinkimų rezultatai po praeito savaitgalio nesužavėjo ir paskatino dar kartą paklausti savo tautiečių, ar tai tikrai yra tai, ko jie nori.
Paaiškėjus preliminariems rinkimų rezultatams paaiškėjo, kad kraštutinių dešiniųjų partija RN (Rassemblement National), surinkusi 31,37 proc. kiek daugiau nei dvigubai aplenkė pro europietiško centrizmo idėjas skelbiančią prezidento E. Macrono atstovaujamą partiją „Renesansas“, surinkusią 14,60 proc. balsų. Remdamasis Prancūzijos Konstitucijos 12-ojo straipsnio numatomomis teisėmis, Prancūzijos prezidentas paskelbė paleidžiantis parlamentą.
Rizikingas sprendimas, argumentai ir visai nekraštutiniai kraštutinumai
Žaidimu su demokratija ir savo reputacija politikos apžvalgininkų kaltinamas E. Macronas paskelbė, kad birželio 30 d. vyks įstatymų leidžiamosios valdžios pirmalaikiai rinkimai, skirti dar kartą patikrinti Prancūzijos piliečių nuostatas: „Nusprendžiau jums atiduoti pasirinkimą (balsuojant) dėl parlamentinės ateities“, – „X“ socialiniame tinkle pirmadienį kalbėjo prezidentas. „Pasitikiu jumis, mano brangūs tautiečiai, prancūzų gebėjimu padaryti teisingiausią pasirinkimą sau ir ateities kartoms“. Pasisakantis prieš bet kokius politinius kraštutinumus E. Macronas, vakar užsiminė svarstantis vienyti centrines pažiūras skelbiančias partijas pasipriešinimui kraštutinėms pažiūroms.
Konkrečiai kraštutinių dešiniųjų partijos viešojoje erdvėje yra pastebimos dažnai simpatizuojačios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, priešiškai pasisako prieš žaliąją politiką, migrantus. Tačiau daugybėje kitų Europos Sąjungai svarbių sričių, tokių kaip karas Ukrainoje, ekonominė politika, LGBTQ teisės šios politinės šakos atstovai neturi net konkrečios nuomonės. Kaip po rinkimų buvo įvardyta E. Macrono, tai kelia grėsmę ES egzistencijai dar ir todėl, kad dešinieji nėra apsisprendę, ar dirbti ES sistemoje, ar prieš ją.
Ar prezidento kritikuojama RN kitokia?
Pasveikinusi E. Macrono sprendimą paleisti parlamentą, dešiniųjų partijos viena iš trijų prezidentų Marine Le Pen ryžtingai pareiškė: „Mes tam pasiruošę“. „Esame pasirengę panaudoti valdžią, jei prancūzai mumis pasitikės šiuose būsimuose parlamento rinkimuose. Esame pasirengę apversti šalį, pasiruošę ginti prancūzų interesus, padaryti galą masinei imigracijai, pasiruošę prancūzų perkamąją galią paversti prioritetu“. Antroji po E. Macrono prezidento rinkimuose 2017-aisiais ir 2022-aisiais likusi politikė Le Pen yra žinoma dėl asmeninių ir politinių ryšių su Rusija.
Iš tėvo Jean-Marie Le Pen, kuris taip pat yra partijos prezidentas, ji perėmė intencijas palaikyti ryšius su Rusija. Dar 2014-aisiais jis iš Kipre įsikūrusios įmonės, valdomos buvusio KGB agento, gavo 2 milijonus eurų. Nors jos gavėjas tvirtino, kad tai paskola, ji liko nesumokėta ir tuo metu buvo suvokiama kaip atlygis už partijos paramą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.
Po trejų metų partijai vėl prireikė finansinės paramos. Už 2017 metų kandidatūrą į prezidento postą Marine Le Pen gavo 9 milijonų eurų paskolą iš banko, palaikančio glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu, nes, anot jos, Prancūzijos bankai tai padaryti atsisakė. Nors paskola, perkonvertuota į 6 milijonus eurų, jau grąžinta, o politikės strategija išlikti arčiau Prancūzijos daugumos nuomonės Rusijos pasmerkimo dėl karo Ukrainoje kontekste įgyvendinama, kraštutinių partijų lyderių pozicijos reikštų Maskvos pažiūrų atspindžius Prancūzijos politinėje arenoje.
Analitikai nesutaria dėl Macrono ketinimų. Kai kas tai vertina kaip bandymą įstumti tradicinę dešiniąją Respublikonų partiją (LR) į aljansą su jo liberalia koalicija. Kiti spėlioja, kad tai gali būti gudresnė strategija, nes Macronas tikriausiai tikisi, kad kraštutinių dešiniųjų vyriausybė taps nepopuliari prieš 2027 m. prezidento rinkimus. Vis tiktai „CNews“, „Europe 1“ ir „JDD“ laikraščio „OpinionWay“ atlikta apklausa parodė, kad 61% prancūzų pritarė pirmalaikių rinkimų paskelbimui po kraštutinių dešiniųjų sėkmės Europos Parlamento rinkimuose.
