© Wikimedia Commons archyvo nuotr

Jungtinėse Valstijose viešintis popiežius Pranciškus trečiadienį paskelbė šventuoju pranciškoną, kuris XVIII atvežė krikščionybę į Kaliforniją, nors jo kanonizavimas supykdė Šiaurės Amerikos indėnus, kurie šio ispanų vienuolio palikimą laiko kruvinu.

Junipero Serra (Chuniperas Sera) įsteigė pirmąsias devynias ispanų misijas, kurių skaičius vėliau išsaugo iki 21 ir apėmė teritoriją nuo San Diego iki San Francisko, kuri tuo laikotarpiu buvo vadinama Naująja Ispanija.

1988 metais popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikuotas J.Serra šventuoju buvo paskelbtas per kanonizacijos mišias Vašingtono nacionalinėje šventovėje – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje antrąją istorinio popiežiaus Pranciškaus vizito Jungtinėse Valstijose dieną.

Šis pranciškonų vienuolis yra prieštaringai vertinama figūra tarp Šiaurės Amerikos indėnų, kurie jį kaltina dėl ne vieną amžių trukusio jų kultūros naikinimo ir brutalių nesuskaičiuojamos daugybės jų protėvių mirčių.

“Griežtai nepritariame tam, kad mūsų tautos ir kultūros naikintojas būtų paskelbtas šventuoju”, – sakė Toypurina Caracas (Toipurina Karakas), vienos iš Pietų Kalifornijoje gyvenančių indėnų genčių atstovas, kai pirmą kartą buvo paskelbta apie planus kanonizuoti J.Serrą.

“Mums labai keista, kad modernus, pažangus popiežius, toks, kaip Pranciškus, tai užbaigs nepadaręs namų darbų – neįsigilinęs į J.Serros istoriją ir jo tikrąjį palikimą”, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Vienuolis mirė 1784-aisiais sulaukęs 70 metų Karmelyje – jo įsteigtų Aukštutinės Kalifornijos misijų centre. K.Serros palaikai tebesiilsi po Karmelio koplyčios grindimis.

Pontifikas jėzuitas, kuris dvasiškai artimas šv.Pranciškui Asyžiečiui, Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino, kuriam priklausė ir J.Serra, įkūrėjui, sausį paskelbė, jog ketina kanonizuoti šį vienuolį kaip “didį Evangelijos skleidėją” JAV vakarinėje pakrantėje.

Interneto peticiją, raginusią Pranciškų atsisakyti šio žingsnio, pasirašė daugiau nei 10 600 žmonių.

Gimęs Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje J.Serra pirmiausia atvyko į Meksiką, o paskui, 1769 metais San Diege įkūrė pirmąjį iš savo misijų tinklo centrų atversti indėnus.

“Jie buvo prašomi kalbėti kita kalba”, – sakė Kalifornijos universiteto Riversaide istorijos profesorius Stevenas Hackelis (Stivenas Hakelis), kuris yra parašęs knygą “Junipero Serra: Kalifornijos tėvas kūrėjas” (Junipero Serra: California’s Founding Father).

“Jiems dažnai būdavo nurodoma, ką jie turi vesti. Jiems buvo liepiama rengtis tam tikru būdu, taip pat likti čia (misijoje) ir dirbti”, – sakė istorikas, anot kurio, vienuolis “buvo labai prieštaringai vertinama figūra net savo gyvenamuoju laikotarpiu”.

Mirtis indėnus šienavo didžiulais mastais, nes jų imuninė sistema nepajėgė kovoti su ligomis, kurias atsinešė europiečiai.

Pasak S.Hackelio, vienas iš trijų indėnų kūdikių neišgyvendavo iki metų, o du iš penkių mirdavo laikotarpiu tarp dvejų ir ketverių metų.

Savo ruožtu Elias Castillo (Elijas Kastiljas), kuris parašė “Erškėčių kryžius: ispanų misijų vykdytas Kalifornijos indėnų pavergimas” (A Cross of Thorns: the Enslavement of California’s Indians by the Spanish Missions), sakė, jog katalikų avanpostai buvo tikros “mirties stovyklos”.

Tai, pasak jo, buvo vietos, kur iš 300 tūkst. vietinių gyventojų net 62 tūkst. žmonių žuvo dėl žiauraus elgesio, ligų ar prastos mitybos.

Žvelgdamas kitu požiūriu Gregory Orfaleanas (Gregoris Orfaleanas), irgi parašęs J.Serros biografiją, sakė, jog misionieriai “dažnai rizikavo savo gyvybe dėl indėnų”.

Anot jo, Kalifornijos vietinių gyventojų dramatiškas sumažėjimas 80 proc. įvyko vėliau, kai 19 amžiaus vidury kilo aukso karštligė ir indėnai labiau mirė ne nuo ligų, bet nuo baltųjų kolonistų rankos.

Taip pat skaitykite: Bernardinų bažnyčioje aukoti bus galima išmaniaisiais telefonais

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: