Popiežius Pranciškus paragino kunigus ištiesti ranką skurstantiesiems, pats ruošdamasis pagal Didžiojo ketvirtadienio tradiciją nuplauti kojas jauniesiems nuteistiesiems viename Romos kalėjime.
“Mes turime išeiti … į priemiesčius, kur yra kenčiančių, kraujo liejimo, aklųjų, laukiančių praregėjimo, ir kalinių, kuriuos užvaldė blogio mokytojai”, – sakė 76 metų argentinietis per mišias Šv.Petro bazilikoje.
“Ne sielos paieškose ar nuolatinėje savistaboje mes susiduriame su Viešpačiu”, – kalbėjo popiežius, prieš dvi savaites tapęs pirmuoju iš Lotynų Amerikos kilusiu popiežiumi ir jau išgarsėjęs kaip aktyvus skurstančiųjų ir užribyje atsidūrusių žmonių gynėjas.
Pradėdamas savo pontifikatą Pranciškus ragino pastaraisiais metais skandalų sukrėstą Romos Katalikų Bažnyčią būti atviresne ir socialiai aktyvesne.
Ketvirtadienį kalbėdamas apie šventintą aliejų, naudojamą teikiant sakramentus, popiežius sakė, kad jis yra skirtas visuomenės “pakraščiams” – “neturtingiesiems ir kaliniams, tiems kurie yra prislėgti sielvarto ir vieniši”.
Buvęs Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijo Bergoljas)Argentinoje garsėjo kaip aktyvus silpniausių socialinių sluoksnių gynėjas, taip pat išsiskyrė savo kukliu gyvenimo būdu ir dėmesiu skurdžiausiems rajonams.
Popiežiaus Pranciškaus sprendimas aukoti Paskutinės vakarienės mišias kalėjime “Casal del Marmo” Romos šiaurės vakaruose, o ne Laterano šv. Jono bazilikoje, kur jos tradiciškai vykdavo, gali būti užuomina apie galimus pokyčius Velykų papročiuose.
Kojų plovimas per Didžiojo ketvirtadienio mišias yra tradicija, grindžiama tikėjimu, kad Jėzus Kristus prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse nuplovė kojas savo apaštalams. Tuo tarpu popiežiaus sprendimas nuplauti kojas kaliniams atitinka jo Didžiosios savaitės žinią.
Vatikanas anksčiau pranešė, kad popiežiaus aukojamose Paskutinės vakarienės mišiose dalyvaus 35 kaliniai vaikinai ir 11 kalinamų merginų nuo 14 iki 21 metų amžiaus.
Dauguma to kalėjimo kalinių yra gimę užsienyje, musulmonai ar ateistai.
12 kalinių, kuriems popiežius nuplaus kojas, bus atrinkti skirtingų pilietybių ir religinių įsitikinimų.
Kol kas nežinoma, ar tarp jų bus moterų – tai galėtų nepatikti senųjų tradicijų puoselėtojams, nes jie akcentuoja, kad visi Jėzaus mokiniai buvo vyrai.
Trečiadienį, per pirmąją savo bendrąją audienciją, pontifikas paragino 1,2 mlrd. pasaulio katalikų artimiausiomis dienomis kreiptis į “paklydusias avis”.
“Didžioji savaitė reikalauja iš mūsų peržengti save ir pasirūpinti kitų poreikiais: tų, kurie ilgisi užjaučiančio išklausymo, tų, kuriems reikia paguodos ar pagalbos”, – sakė Pranciškus tūkstančiams tikinčiųjų, susirinkusių Vatikano Šv.Petro aikštėje.
Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir prisikėlimą atkartojantys Didžiosios savaitės iškilmės prasidėjo Verbų sekmadienį, kai minimas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę prieš jo areštą ir nukryžiavimą.
Penktadienį Pranciškus Šv.Petro bazilikoje primins Viešpaties kančios istoriją, o paskui vadovaus Kryžiaus kelio procesijai prie Koliziejaus, kur Romos imperijos laikais buvo nukankinta tūkstančiai krikščionių.
Šiemet Kryžiaus kelio apmąstymus parašė du jauni libaniečiai, vadovaujami maronitų patriarcho Besharos Rai (Bešaros Rajaus), kuriam šią užduotį prieš atsistatydindamas skyrė Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI.
Benediktas XVI, kuris atrodė silpnos sveikatos, pernai apeigoms vadovavo iš po baldakimo prie Koliziejaus, o 76 metų Pranciškus šiemet turėtų dalyvauti procesijoje ir net dalį kelio nešti ant pečių medinį kryžių.
Šeštadienį pontifikas dalyvaus vakarinėse Velyknakčio mišiose Šv.Petro bazilikoje. Vatikanas dar nepaskelbė, ar Pranciškus tęs tradiciją per tas pamaldas pakrikštyti aštuonis suaugusius atsivertėlius.
Sekmadienį popiežius, kuris yra pirmasis po beveik 1 300 metų Katalikų Bažnyčios vadovas, kilęs ne iš Europos, priešais dešimtis tūkstančių maldininkų Šv.Petro aikštėje aukos Velykų mišias, o vėliau paskelbs palaiminimą “Miestui ir pasauliui” (Urbi et orbi).
