Šiuo metu pasaulyje lygių neturinti ir rekordus gerinanti Lietuvos „auksinė žuvelė“ Rūta Meilutytė turbūt nebūtų pagalvojusi, jog jai pavyks iš Japonijoje vykusio Pasaulio plaukimo čempionato parsivežti du aukso medalius ir pagerinti du pasaulio rekordus. Tokie pasiekimai turbūt vėl automatiškai ją padaro favorite laimėti metų sportininkės apdovanojimą.
„Rūta Meilutytė? Kas ta Rūta Meilutytė? Taip kartais gaunasi. Bet visada smagu“, – šmaikštaudama atsakė plaukikė po to, kai 50 m krūtine rungties pusfinalyje pakartojo tuo metu dar gyvavusi pasaulio rekordą. Lietuviai jau žino, kaip baigėsi pasaulio plaukimo čempionatas ir kokios prabos medalius iškovojo plaukikė, tačiau trumpam dar kartą sugrįžkime ir apžvelkime šiuos metus ir Rūtos Meilutytės kelią link pasaulio čempionato.
Metų pradžia 26 m. kaunietei nebuvo tokia lengva. Ilgametis Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Žilvinas Ovsiukas nusprendė pasitraukti iš šių pareigų ir tuo pačiu tai lėmė tą, jog jo treniruotai Rūtai Meilutytei teko ieškotis naujo trenerio. Ilgai netrukus buvo paskelbta, jog kitu plaukikės treneriu tapo buvęs plaukikas T. Duškinas. Abu sportininkai vienas kitą pažinojo jau nuo seno. Tuometiniai plaukimo rinktinės nariai ilgą laiką išliko gerais draugais kol galiausiai sutiko kartu siekti užsibrėžtų tikslų.
Sezono startas buvo pavėlintas dėl nugaros skausmų. Tai sutrukdė Rūtai sudalyvauti Lietuvos plaukimo čempionate. Išsigydžiusi traumas Rūta sezoną pradėjo „Mare Nostrum“ plaukimo varžybose Barselonoje. Pradžia nebuvo lengva ir kaunietė nesugebėjo patekti į savo mėgstamo plaukimo stiliaus pagrindinę finalo grupę. Tačiau 100 m plaukimo krūtine B finale Rūtai pavyko įvykdyti olimpinį normatyvą. Tačiau tai tose varžybose nebuvo viskas ir galiausiai plaukikei pavyko iškovoti sidabro medalį neolimpinės 50 metrų plaukimo krūtine rungties finale.
Kiek vėliau R. Meilutytė sudalyvavo Italijoje vykusiose „Sette Colli Trophy“ plaukimo varžybose. Romoje vykusioje moterų 100 m plaukimo kvalifikacijoje Rūta bendru rezultatu liko tik 13-oje vietoje ir turėjo tenkintis B finalu. Finale Rūta neturėjo sau lygių ir iš visų grupės plaukikių buvo greičiausia. Kiek trumpesnėje distancijoje Rūta sugebėjo parodyti įspūdingą greitį ir galiausiai laimėjo pirmąjį sezono aukso medalį. Verta paminėti, jog minėtose varžybose tuo metu nedalyvavo keletas stiprių sportininkių, tarp kurių nebuvo pastarųjų kelerių metų vienos iš geriausių pasaulio plaukikių ir Rūtos konkurenčių L. King.
Tai buvo gana neblogas pasiruošimas pasaulio plaukimo čempionatui, nes Rūta greitėjo su kiekviena diena ir rodė vis geresnius rezultatus. Prieš pasaulio čempionatą Rūtos treneris T. Duškinas tyliai tikėjosi, jog tai gali būti Rūtai sėkmingos varžybos. Aukso medalis 100 m plaukimo krūtine rungtyje daug kam buvo neplanuotas ir daugelis ekspertų Rūtą laikė favorite 50 m plaukimo krūtine rungtyje, o ne 100 m distancijoje. Būtent šioje distancijoje prieš pasaulio čempionatą lyderėmis buvo matomos amerikietės L. King ir L. Jacoby. Tačiau jokios prognozės nesutrikdė Rūtos ir ši gana saugiu atstumu įveikė visas savo konkurentes. Iškovotas aukso medalis turbūt nustebino praktiškai visus, tačiau Rūta jau ne kartą parodė, jog ji gali padaryti tai, kas atrodo neįmanoma.
Plaukikė Rūta Meilutytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po įspūdingos pergalės Rūta negalėjo atsipalaiduoti, nes jos po kelių dienų laukė 50 m plaukimas, kuriame ji daugelio buvo laikoma akivaizdžia lydere. Tai ji parodė šios rungties pusfinalyje, kai sugebėjo pakartoti tuo metu italei Benadetta Pilato priklausiusi pasaulio rekordą. Susižėrusi įspūdinga 30 tūkst. JAV dolerių premiją Rūta išliko rami ir šios rungties finale parodė dar įspūdingesnį rezultatą. Ji ne tik laimėjo aukso medalį, bet dar 0,14 sek. pagerino pasaulio rekordą. „Jaučiau, kad tai įmanoma“,– iškart po finišo kalbėjo Rūta. Taip Rūta užsitikrino dar ne vieną piniginę premiją ir pagaliau galėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau kelionė į gimtinę pakoregavo Japoniją niokojęs taifūnas, dėl kurio Rūta ir jos treneris sugrįžo viena diena vėliau.
Vilniaus oro uoste Rūtą pasitiko jos artimieji, draugai ir kiti žmonės, o pati plaukikė atrodė laiminga ir trumpai atsakinėdama į žurnalistų klausimus užsiminė, jog yra daug šansų ją pamatyti kitų metų vasaros olimpinėse žaidynėse, kurios vyks Paryžiuje. Tuo tarpu Rūtos treneris kalbėjo, jog plaukikė dar gali plaukti greičiau. „Manau, kad rezervų dar tikrai yra. Stengsimės dar gerinti rezultatus, gerinti plaukimą“,– kalbėjo Tadas Duškinas.
Pasaulio plaukimo čempionatas Rūtai buvo bene sėkmingiausios varžybos per visa jos karjerą. Nuo 2021 m. grįžimo į plaukimą Rūta stabiliai gerino rezultatus ir su dideliu noru ir pastangomis pasiekė būtent šias pergales. Po tokio pasaulio čempionato gali tapti labai realu, jog Rūta gali net šeštąjį kartą tapti Lietuvos metų sportininke. Tai turbūt nieko nenustebintų, tačiau reikia tikėtis, jog vėl užgimęs noras plaukimui Rūtai padės iškovoti dar ne vieną apdovanojimą ir taip dar labiau padės garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.
