Peru gyvenantis kolumbietis, vardu Sebastianas Ariasas, dabar jau žinomas kaip didvyris, už savo drąsius veiksmus. Jis užlipo į liepsnojantį namą ir padėjo išgelbėti viduje įstrigusius prieglaudos šunis.
Vyras ėjo gatve La Viktorijoje, Limoje, Peru, ir pastebėjo, kad dega perdirbimo gamykla. Liepsnos buvo išplitusios net į gretimą namą, kuris veikė kaip šunų prieglauda. Nors netoliese buvę žmonės kai kuriuos gyvūnus išlaisvino, tačiau nemažai jų vis tiek buvo nepasiekiami dėl plintančio gaisro. Mylėdamas ir galvodamas apie gyvūnus, nepaisant kritinės situacijos vyras žinojo, kad turi ką nors padaryti, kad išgelbėtų įstrigusius gyvūnus. Nedvejodamas užlipo ant fasado, išdaužė langus ir taip padėjo iš gaisro išgelbėti visus likusius 25 šunis.
Žinoma, kad vyras anksčiau dirbo perdirbimo gamykloje, kuri užsiliepsnojo, todėl jis puikiai žinojo apie šalia esančią šunų prieglaudą. Žinodamas kiek šunų yra ir kur jie laikomi, jis ėmėsi veiksmų, kad ištrauktų gyvūnus iš liepsnų. Liudininkų užfiksuotame vaizdo įraše vyras matomas lipantis į namo balkonus, kur išdaužęs langą, jis lipa aukštyn, kad pasiektų šunį ant stogo. Kai fone dega tiršti juodi dūmai vyras pasiekia gyvūną. Apačioje laukia kiti asmenys su čiužiniu, kad nesužalojant galėtų pagauti gyvūną. Minia iš apačios ir stebintieji girdimi džiūgaujantys. Vienas vyras girdisi garsiai rėkiantis: ,,Kaip nerealu, jis didvyris!”.
Pats herojumi vadinamas vyras, Sebastianas Ariasas, pakalbintas teigė: ,,Aš ėjau žemyn galvodamas apie savo žmoną ir netikėtai pamačiau ugnį, tada pamačiau kampe stovintį šunelį”, – pasakojo jis: ,,Turiu pats mažą ir mielą gyvūnėlį ir nenorėčiau, kad mano šuo taip mirtų”.
Pats vyras šiuo metu išgyvena benamystę ir gyvena po tiltu netoli Gamarros, Peru sostinės rajono. Be to, jis ieško dingusios žmonos. Nepaisant savo asmeninių sunkumų ir ištikusių bėdų, vyras rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų šunelius. ,,Gelbėti paskutinį šunį buvo baisu, nes deganti siena griūdavo ant manęs”,- Dalijosi Ariasas. ,,Šuo jau buvo apdegęs, todėl aš agresyviai griebiau jį už kaklo, tada griebiau už snukio ir paleidau”.
Pati šunų prieglauda priklauso moteriai, vardu Soledad Renteria, kuri išėjo apsipirkti kai kilo gaisras. Ji daugiau nei 12 metų priimdavo beglobius šunis, tikėdamasi rasti jiems namus. Dėl kilusio gaisro ir praradusi šunų prieglaudą, moteris paragino priglausti nors vieną iš šunų. ,,Prašau, kad visi šuniukai rastų namus, kad jais būtų pasirūpinta taip ,kaip savo vaikais, kad juos mylėtų, suteiktų meilės”,- maldavo moteris.
Vieną iš šuniukų įsivaikino pats La Viktorijos meras Rubenas Cano. Cano sakė: ,,Bendradarbiaujame su Gyvūnų apsaugos asociacija, būtent tam, kad surastume jiems namus, kad atsakingi žmonės su jais elgtųsi gerai ir kad jie turėtų geresnį gyvenimą”.
