Vėžio gydymas ir netiesioginė žala 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse 2009 metais atsiėjo 126 mlrd. eurų (435 mlrd. litų), rodo pirmadienį paskelbta studija.
Didžiąją dalį šioje sąskaitoje sudaro išlaidos gydymui, įskaitant vaistus (51 mlrd. eurų arba 176 mlrd. litų); 23 mlrd. eurų (79,4 mlrd. litų) kainavo vėžiu sergančių žmonių neapmokama priežiūra, vykdoma draugų ir giminaičių; dar 52 mlrd. eurų (179,5 mlrd. litų) buvo prarasta dėl sumažėjusio produktyvumo, nulemto per ankstyvų mirčių ir ligų.
Daugiausiai – du trečdaliai – šios kainos teko Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai.
Daugiausiai naujai diagnozuotų susirgimų atvejų ir mirčių susiję su keturių tipų vėžiu – krūtų, storosios žarnos, plaučių ir prostatos.
Plaučių vėžys kainavo daugiausiai – 18,8 mlrd. eurų (64,9 mlrd. litų). Jis taip pat lėmė didžiausią produktyvumo sumažėjimą.
Ši analizė gali būti naudinga tiems, kas priima sprendimus, skirstant lėšas tyrimams, vaistams ir žmogiškiesiems ištekliams, sakė Oksfordo universiteto tyrėjas Ramonas Luengo-Fernandezas (Ramonas Luengas-Fernandesas).
Šios studijos rezultatai buvo paskelbti medicinos žurnale “The Lancet Oncology”.
