Kauno regiono gyventojai vis labiau domisi atliekų rūšiavimu – įvairūs šviečiamieji renginiai ir akcijos sulaukia vis daugiau gyventojų dėmesio. Jau šį rugpjūtį regione gyventojams bus išdalinta 30 tūkst. komplektų konteinerių atliekoms rūšiuoti, o norint paskatinti gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas jau startavo akcija, siekianti išmokyti gyventojus teisingai rūšiuoti namuose susidarančias stiklo, plastiko, kartono ir kitas atliekas.
Atliekų rūšiavimo aktyvinimo akcijos „Daugiabučių namų gyventojų rūšiavimo lygio didinimas“ idėja gimė, kai „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai pastebėjo, jog Lietuvoje surūšiuojamų atliekų kiekis siekia vos 5 proc. (kai Švedijoje šis lygis siekia net 49 proc.). Kiekvienais metais į sąvartynus atgula apie 1 mln. tonų nerūšiuotų atliekų, o tai reiškia, kad šalyje kasmet prarandama apie 40 mln. eurų, kuriuos būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kelių tiesimui ir miestų infrastruktūros gerinimui.
Mitų griovėjai
Projektas „Kurk Lietuvai“ kartu su partneriais, tarp kurių – VšĮ „Žaliasis taškas“, Kauno rajono savivaldybė ir kiti – Kauno regione inicijavo akciją, kurios tikslas – suprasti, kodėl žmonės nerūšiuoja namuose susidarančių atliekų, ir sukurti modelį, kuris užtikrintų aktyvesnį atliekų rūšiavimą.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Gytis Žakevičius įžvelgia priežastis, kodėl žmonės pasyviai rūšiuoja atliekas: „Visų pirma – nepatogumas. Gyventojai atliekas išmeta į buitinių atliekų konteinerius, kurie dažnai yra arčiau namų negu rūšiavimo konteineriai. Antra – trūksta informacijos apie patį rūšiavimą, t.y. kokios atliekos į kokį rūšiavimo konteinerį turėtų būti išmetamos.“ Trečiąja priežastimi G. Žakevičius įvardija mitus, įskiepytus mūsų visuomenėje: „Pavyzdžiui, žmonės galvoja, kad visos išrūšiuotos atliekos pilamos į bendrą atliekų surinkimo mašiną- dėl to visos rūšiavimo pastangos nueina perniek, arba atliekos vežamos į sąvartyną, o ne perdirbimui. Dažnai įsivaizduojama, jog norint rūšiuoti, reikia turėti didelę virtuvę ir daug rūšiavimo talpų.“ Būtent šiuos ir kitus mitus norima sugriauti įgyvendinant atliekų rūšiavimo aktyvinimo akciją „Daugiabučių namų gyventojų rūšiavimo lygio didinimas“.
Rūšiuoti nori, bet nemoka
Liepos 9 d. ši, eksperimentinė akcija startavo Neveronių seniūnijoje, kur pirmiausia ir bus griaunami mitai apie atliekų rūšiavimą. Akcijos iniciatoriai jau pradėjo rūpintis aktyviu gyventojų švietimu rūšiavimo klausimais: vyksta edukaciniai renginiai, ruošiamos informacinės skrajutės, kuriose aiškinama, kaip teisingai rūšiuoti namuose susidarančias atliekas. G. Žakevičius pastebi, kad gyventojams trūksta elementarių žinių, mat klausimų per renginius pasitaiko įvairių: gyventojai domisi, kur mesti kombinuotas pakuotes, tokias kaip pieno, bet tuo pačiu klausia ir, pavyzdžiui, ką daryti su yrančiomis atliekomis, pvz. rudens lapais. „Jaučiame, kad žmonės noriai rūšiuotų, jeigu tik žinotų, kaip tai daryti teisingai“,- teigia akcijos iniciatorius.
Konteineriai pilnėja
Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė džiaugėsi gyventojų sąmoningumu: „Gyventojai džiaugiasi, jie nori rūšiuoti, nori išmokti teisingai rūšiuoti, taip pat sąmoningai supranta, kad tai reikalinga, ir nesibaimina mokytis.“ Seniūnė taip pat pastebėjo ir kelis kitokių požiūrių žmones, kurie nepritaria iniciatyvai – turi
išankstinę nuostatą ir jos neatsižada. Tiesa, tokių – mažuma. A. Petkevičienės teigimu, jau galima stebėti gerokai daugiau ir dažniau rūšiuojančių žmonių, o konteineriai pilnėja gerokai greičiau, net nepaisant to, kad akcija prasidėjo vos prieš porą savaičių.
Tiek organizatorių, tiek dalyvių nuomone, rūšiavimas yra svarbi tema, apie kurią reikia ne tik kalbėti, diskutuoti, rašyti, bet ir vykdyti. Akcijos organizatoriai tikisi itin sėkmingos akcijos baigties, kuri gali padėti ženkliai padidinti rūšiavimo lygį ne tik Neveronių seniūnijoje bet ir visoje Lietuvoje.
Planuojama, kad šis pilotinis projektas Kauno regione truks iki lapkričio mėnesio. Organizatorių teigimu, jei projektas bus sėkmingas, pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos jau pažadėjo paskatinti gyventojus ir toliau aktyviai rūšiuoti, atliepiant bendruomenės poreikius. Pavyzdžiui, įrengiant suoliukus kiemuose ar sutvarkant bendrąsias erdves. Be to, tikimąsi vėliau šį projektą plėtoti ir kitose Kauno seniūnijose ar net visoje Lietuvoje.
