Eltos nuotr.

Britų grupė „Depeche Mode“ dažnai apibūdinama kaip elektroninės muzikos pradininkė. Jos atlikėjai yra žinomi ir klausomi net kelių kartų. 15 studijinių albumų, 7 koncertinių įrašų albumų autoriai, praėjus 40-čiai metų po susibūrimo, „Spotify“ platformoje kas mėnesį sulaukia kiek daugiau nei 14 milijonų klausytojų.

Didžiulės pasaulinės šlovės sulaukusi „Depeche Mode“ 1980 m. savo karjerą pradėjo kaip trijų vaikinų Andy Fletcher, Martin Gore, Vince Clarke gitarų trio, pavadinimu „Composition of Sound“. Šį trio netrukus papildė Dave Gahan, savo vokalu sužavėjęs vaikinus skautų susibūrime. Jo iniciatyva grupė pervadinta legendiniu „Depeche Mode“ pavadinimu – tokiu pačiu, kaip ir prancūzų mados žurnalo, skaityto naujojo nario koledžo laikais. Kukliuose koncertuose būsimas muzikos legendas pastebėjo nepriklausomos įrašų kompanijos „Mute Records“ prodiuseris Daniel Miller, kuris padėjo vaikinams įrašyti singlą „Photographic“, tapusį sėkmingų kūrinių klubams ir įrašų studijoms pardavimų pradžia.

Grupės kūrybinis kelias buvo gausus identiteto paieškų. D. Miller muzikos industrijos naujokus apibūdino kaip pirmąją grupę, grojusią sintezatoriumi, kaip pirmuoju instrumentu, o patys „Depeche Mode“ tokią naujovę vertino kaip beribę eksperimentams, todėl greitai atlikėjai buvo pradėti asocijuoti su šiuo muzikiniu judėjimu: „<…> mums buvo sukurta etiketė“, – karjeros pradžioje buvo užsiminęs narys Dave Gahan. Dar tais pačiais metais „Depeche Mode“ sulaukė pasiūlymo iš prodiuserio Stevo Pearce, kuris norėjo įtraukti vieną debiutinių grupės singlų „Dreaming of me“ į savo rinktinių atlikėjų kūrinių rinkinį „The Some Bizzare“. Be to, kad šis kūrinys tapo ilgalaikiu perversmu, paskatinusiu nepriklausomus muzikinius leidinius groti radijuje, grupė susidūrė su abejonėmis, kaip juos įvardija viešojoje erdvėje. Rinkinys žiniasklaidoje apibūdinamas kaip „naujas žanro ribas nubrėžiantis techno-pop albumas“. Tokia futuristinė reikšmė neatitiko grupės lūkesčių.

Eltos nuotr.

1981 m. išleidus debiutinį albumą „Speak and Spell“ ir sparčiai didėjant klausytojų auditorijai, narys V. Clarke nusprendė palikti grupę. Sekančiais metais jį pakeitė Alan Wilder, kuris koncertų metu Europos šalyse sėkmingai kūrė ryšį tiek su grupe, tiek su auditorija.

1983 m. „Depeche Mode“, išleidusi jau trečią albumą „Construction Time Again“, pasižymėjo stipresniu ir „neįprastu“ skambesiu: „<…> kurdami albumą daužėme gofruotą geležį ir senus automobilius, <…> tada įrašėme, grįžome į studiją ir garsus „perkėlėme“ į sintezatorių“, – po albumo išleidimo pasakojo Andy Fletcher.

Nors grupės identitetas buvo konkretesnis, o nuo pirmųjų rezultatų (57 vietos Jungtinės Karalystės topuose) iki išparduotų koncertų bilietų ir pozicijų TOP10 pasaulio radijuose, „Depeche Mode“ savo poziciją išreiškė perspektyva, kad “dar turime nueiti ilgą kelią, kol žmonės didžiuosis savo kolekcijoje turėdami „Depeche Mode“ albumus”.

Eltos nuotr.

Neįtikėtinai sparčiai didėjant kūrybos pripažinimui, vėlyvaisiais 1990-aisiais grupės kūrybinį kelią sukrėtė D. Gahan narkotinių medžiagų perdozavimas. Vidinė drama grupės veiklą pristabdė kuriam laikui, tačiau visi išgyvenimai ir problemos visai netrukus klausytojus pasiekė muzikine forma albume „Ultra“, jis „<…> atskleidžia grupę, kuri atlaikė audras, kad sukurtų geriausius savo kūrinius, <…> nuo berniukų iki vyrų, gerais ir blogais laikais“, – tuo metu viešojoje erdvėje rašė britų žiniasklaida.

1995 m. grupę nusprendė palikti Alan Wilder, kuriam pamainos likę nariai nusprendė neieškoti. „Depeche Mode“ trijulė kelioliką metų toliau eksperimentavo elektro roko žanro integracija į savo kūrinius. Taip jie „tapo“ vyresnių šio žanro atlikėjų atstovais.

2017 m. pasirodęs albumas „Spirit“ aiškiai deklaravo ir politines grupės idėjas, kas dar kartą patvirtino grupės vertybes, jų išsakymą auditorijai per muziką. Prieš porą metų mirus grupės nariui Andy „Fletch“ Fletcheriui, likęs duetas išleido albumą „Memento mori“, kuriame apdainuojamos netektys ir keliami moralės, vertybių klausimai.

Eltos nuotr.

„Depeche Mode“ tapo ikona, įkvepianti ir kitus atlikėjus vertinti savo savarankiškumą, drąsą atsisakyti sekti bet ką, išskyrus savo madas. O jei, vis tiktai, „norime, kad grupės užpildytų pasaulio stadionus, tegul jos būna kaip „Depeche Mode“ – yra pasakęs radijo laidų vedėjas ir žurnalistas John Peel.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: