Lietuvių pergalė šiuolaikinės vergovės byloje prieš Didžiosios Britanijos bendrovę

Paskelbė: Data: 2016-06-14 09:43

Spausdinti | Komentarai

Laidos „Emigrantai“ stop kadras / Laurynas Kelpša

Kelios paros be jokio poilsio, kai nusnūstama tik autobusiuke važiuojant iš vienos fermos į kitą. Jokios galimybės nusiprausti ir pasikeisti drabužių. Be priežasties atimama alga. Visa tai Anglijoje patyrę lietuviai laimėjo istorinę išnaudojimo bylą, prieš britų bendrovę.

Šeši emigrantai iš Lietuvos kaltino bendrovę „DJ Houghton Catching Services Limited“ išnaudojimu bei netinkamu elgesiu ir reikalavo kompensacijos. Būsimas darbdavys tuo metu skelbė, kad fiziškai stiprūs lietuviai reikalingi pagalbiniam darbui įvairiuose ūkiuose. Žadėjo ne tik gerą atlyginimą, bet ir padorias gyvenimo sąlygas bei transportą iš Lietuvos, o vėliau ir atgal. Su darbininkais iš Lietuvos britai elgėsi kaip su vergais – apgyvendindavo parazitų pilname name, neduodavo valgyti, liepdavo dirbti sulaužytais šonkauliais.

Jungtinės Karalystės civilinių bylų teismo teisėjai penktadienį priėmė nutarimą nukentėjusių lietuvių naudai ir pripažino kompanijos „DJ Houghton“ savininkus kaltais dėl neteisėtų mokesčių ėmimo, neteisėto atlyginimų neišmokėjimo bei nesugebėjimo užtikrinti adekvačių pragyvenimo ir darbo sąlygų.

Šeši 19 – 58 metų nukentėjusieji siekė kompensacijos už sužalojimus, neapmokėtas darbo valandas ir sveikatos bei saugumo pažeidimus. Jos dydis bus nustatytas vėliau. Ši byla vadinama pirmuoju vergovės XXIa atveju Anglijos šalyje. Tai tapo unikalus atvejis vakarų Europoje ir įrodymas, kad net ir išsivysčiusiame vakarų pasaulyje pasitaiko vergovės atvejų.

Kompanija, kurioje dirbo lietuviai priklausė pagyvenusiai britų porai, tačiau jie patys prie samdinių neidavo, visą juodą darbą atlikdavo lietuvis pagalbininkas. Pirmąją darbo dieną brigadininkas tikrindavo kiek jėgų turi naujokai, o nuo pasiekto rezultato priklausė ateitis, silpnesni pasilikdavo viename ūkyje, o stipresni buvo vežami į specialų ūkį, kaip paaiškėjo vėliau – vergų namą. Jame prasidėdavo sunkūs darbai ir nenormuotos darbo valandos, po 18-20 valandų per parą.

Vištų fermų būklė buvo tragiška, jose nebuvo laikomasi nei higienos, nei darbo saugos normų. Ne vienas darbininkas po savo pamainos bėgdavo vemti, daug kam įsiskaudėdavo galvą, bet dėl šių dalykų jie niekada nesiskundė, jiems tai atrodė įprastos darbo sąlygos. Darbininkai vištinėse nuolat buvo užgauliojami, vadovai juokdavosi, kad Anglijoje emigrantai neturi jokių teisių. Vergvaldžiais dabar Anglijoje vadinami ūkininkai, nelegaliai pasamdytus višgaudžius kontroliavo griežčiau nei kalėjime. Vištų fermoje vyrai plušėjo be poilsio, troško nuo smarvės ir pinigines bausmes gaudavo net už neišplautą kavos puodelį, tačiau pasitaikydavo ir kitokių, dar žiauresnių bausmių: prižiūrėtojai juos mušdavo ar net pjudydavo šunimis.

Visa tai lietuviai kentėjo apie vienerius metus. Visus nuskriaustuosius suvienijo lemtinga skriaudėjų klaida, jie nusprendė pasisavinti lietuvių kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus. Dvejus metus ši byla buvo neviešinama, tyrėjai rinko duomenis, visi liudytojai buvo saugomi. Tačiau ilgainiui ieškinys išvydo dienos šviesą ir visą Didžiąją Britaniją sukrėtusi višgaudžių istorija ilgą laiką buvo aptarinėjama didžiausiuose šalies dienraščiuose bei svarbiausiose žinių laidose.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt