Filmo "The Unbearable Weight of Massive Talent" kadras

Pasiilgote Nicolo Cage‘o? Pastaraisiais metais gėdijotės pripažinti kitiems, kad esate jo fanas/ė? Jei į abu klausimus atsakėte „taip“, Jums pasisekė, nes balandžio 22 d. pasirodė filmas, patvirtinantis Cage‘o sugrįžimą į Holivudo filmų olimpą ir įrodantis nepaneigiamą aktoriaus charizmą. „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“ – naujausias kino kritikų liaupsių sulaukęs filmas, kuriame Nickolas Cage‘as vaidina „surrealią savęs versiją“. Tai yra rizikingas vaidmuo bet kokiam aktorystės meistrui, ir, džiugu matyti, kad iššūkio nepabijojęs Cage‘as geriausių savo vaidmenų sąrašą papildė dar vienu sėkmingu kino projektu.

Aktorius, kuris vaidino bent 120 filmų, pasak gerbėjų ir kino kritikų, pastaraisiais dešimtmečiais ne itin atidžiai rinkosi vaidmenis, todėl buvo manoma, kad su tokiais filmais kaip „Trokštamas rezultatas (2019)”, „Juodosios raganos metai (2011), 211” (2018) ir kitais, prastai įvertintais ir komerciškai nesėkmingais filmais, pasiekė karjeros dugną. Internetuose buvo spekuliuojama, kad dėl susikaupusių milžiniškų skolų, jis rinkosi vaidinti vos ne bet ką. Neseniai aktorius žiniasklaidai patvirtino, kad pagaliau visos skolos buvo sumokėtos, ir jis nuo šiol atidžiau rinksis, ką, kaip ir kur vaidina.

Panašu, kad Cage‘as sakė tiesą. Po itin pasisekusio vaidmens filme „Kiaulė“ (2021), „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“ – neabejotinai vienas įdomiausių 2022 m. filmų, kuriame puikiai atskleidžiamas Holivudo spindesys, skurdas ir absurdas, o Cage‘as tarsi sau ir žiūrovams patvirtina, kad yra vienas geriausių savo kartos aktorių. Nepaneigiama, kad jis turi savitą stilių, kuris kartais kritikuojamas kaip „perdėta vaidyba“, „mega-vaidyba“, o kartais teigiama, kad Cage‘as labiau primena performansų atlikėją nei aktorių. Bet kokiu atveju, jo vaidyba yra ne tik įvertinta kino filmų apdovanojimais, bet ir pasiekusi kultą bei memų kultūrą.

Taigi, Cage‘as vaidina fikcionalizuotą savęs versiją – aktorių, kuris obsesiškai mąsto apie savo link saulėlydžio judančią karjerą, bei niekaip negali susitaikyti su tuo, kad didžiausios šlovės dienos jau praeityje. Po dar vienos nesėkmingos atrankos, šeimą apleidęs, viskuo nusivylęs ir skolose skęstantis „Nicolas Cage‘as“, nors ir jaučiasi pažemintas, nusprendžia už vieną milijoną dolerių sudalyvauti fano gimtadienio vakarėlyje Ispanijoje, o tuomet paskelbti apie karjeros pabaigą. Bet, be abejo, šis planas žlunga ir žiūrovai įtraukiami į liūdnai linksmą, iš savęs ir kino industrijos besišaipančią veiksmo komediją.

Šiame vaidmenyje – Cage‘as nepriekaištingas. Nors viename interviu teigė, kad tam tikra prasme vaidinti „savęs versiją“ buvo intriguojantis iššūkis, kuriam jis pasiryžo ne iš karto, tačiau galiausiai aktorius nusprendė šio filmo nežiūrėti. Sakė, kad tai būtų pernelyg psichologiškai sunku. Tiesa, kad net fikcionalizuota tikrojo Cage‘o istorija, tam tikrais aspektais priartėja prie aktoriaus asmeninio gyvenimo nesėkmių (pvz, skolos, prastai įvertinti filmai ir vaidmenys). Tai nėra pirmas kartas, kai aktorius ar aktorė vaidina save ar savęs versiją (prisiminkime John‘ą Malkovich filme „Būti Džonu Malkovičiumi), tačiau šio filmo sėkmė parodo, kad tokių temų nagrinėjimas Holivude vis dar patraukus. Bet kokiu atveju, tai nėra filmas tik apie aktorystės, bet ir apie pačios kino industrijos ir produkcijos paradoksus. Filme šios temos nagrinėjamos gana nuotaikingai (vis tik tai yra komedija), bet tuo pačiu jautriai.

Nors ir būtų labai įtikinama galvoti, kad visas žiūrovų dėmesys bus nukreiptas tik į Cage‘o „Cage‘ą“, tačiau milijonierių faną, kurio gimtadienio švęsti atskrenda skeptiškai nusiteikęs pagrindinis veikėjas, suvaidinęs Pedro Pascal‘is taip pat puikiai atlieka savo darbą. Pedro vaidinamas Javi greitai tampa ekrano pažiba. Vienas iš dalykų, kuriuos vertina kino kritikai bei žiūrovai visada yra tai, ar tarp pagrindinių aktorių egzistuoja vadinamoji „chemija“, ar jie tinka vienas kitam, ar papildo vienas kito vaidmenis ir istorijas.

Nicolas ir Pedro puikiai vaidina kartu, suteikdami filmui emocinio gylio, kurio kartais taip trūksta komedijose. Kitų talentingų aktorių pasirodymai taip pat kokybiški, tačiau jų veikėjų istorijos taip ir lieka tik antraeiliais vaidmenimis. Gal ir nereikia stebėtis, kai pagrindinė filmo idėja sukasi apie tokią mega žvaigždę kaip Nicolas Cage‘as.

Jaučiu pareigą paminėti, kad vis tik šis filmas rizikuoja likti dalies žiūrovų nesuprastas. Norint mėgautis filmu, ir „pajausti“ tai, kas jame yra juokinga, absurdiška ar paradoksalu, reikia turėti žinių ne tik apie ilgametę aktoriaus Nicolo Cage‘o karjerą (pvz., žinoti pirmuosius jo vaidmenis), filmų kūrimo procesus, bet ir suvokti „meta“ sąvoką. Pastaruoju metu, idėja, kad populiariosios kultūros produktai (pvz., filmai, serialai, knygos) atkreipia dėmesį į save parodijos stiliumi (jie naudoja „meta“ konceptą), tampa labai populiari. Nors filme daug elementų, kurie žiūrovams bus pažįstami, tačiau „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“ – subtili ir intelektuali komedija, kurią įvertinti tinkamai galima tik tada, kai atkreipiamas dėmesys į aukščiau išvardintus dalykus.

Šis filmas – tai odė Nicolo Cage‘o talentui ir karjerai. Aktoriaus fanai po peržiūros liks patenkinti, supratę filmo niuansus ir dar kartą įsitikinę, kad Cage‘o ateičiai filmų industrijoje tikrai negresia pavojus, tuo tarpu kino kritikai dar kartą prisimins, kodėl jis laikomas vienu įspūdingiausiu visų laikų aktoriumi.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: