Ar atsimenat klasikinį graikų mitą apie Narcizą, jauną vyrą, įsimylėjusį savo atvaizdą vandenyje. Jis buvo tiek pakerėtas savo vaizdo, kad negalėjo pajudėti iš vietos ir galiausiai pavirto gėle. Šių dienų pasaulyje tai ne mitas – 98 proc. populiacijos turi narcisistiškai „išpūstų“ įsitikinimų apie save. Vis dėlto narcisistinį asmenybės sutrikimą galima diagnozuoti tik tada, kai šie bruožai yra nelankstūs, neadaptyvūs, aiškiai trukdo funkcionuoti bei kelia stresą. Tad, nors dauguma mūsų tikrai neturi minėtojo asmenybės sutrikimo, kiekvienas galime save rasti specifiniame taške šiame narcisizmo kontinuume.
Jei narcistas Jūsų kolega, pažįstamas – jums smagu su juo, jis žavus, charizmatiškas, linksmas. Pamatai jį vos įžengęs į kambarį. Jei tokia „gėlelė” gyvena Jūsų namuose, jūs matote kitokią jo pusę: jam trūksta empatijos, jis nuolatos kalba tik apie save, gali būti egocentriškas, manipuliuojantis, nesilaikyti socialinių normų, o jūs jam tik gražus daiktas, pabrėžiantis jo paties vertę.
Dvi to paties medalio pusės
Prieš daugiau nei du dešimtmečius, P. Wink aprašė du visiškai skirtingus narcisizmo „veidus“ – grandiozinį narciziškumą ir pažeidžiamą narciziškumą.
Nors abejoms narcisizmo formoms būdingi tie patys esminiai narcisizmo bruožai: stiprus tikėjimas savo išskirtiniais gebėjimais ir unikalumu, išskirtinėmis teisėmis, stipri meilė sau, dėmesio siekimas ir gėrėjimosi juo, poreikis bei noras patikti, egzistuoja akivaizdūs skirtumai tarp šių dviejų narcisizmo „veidų“.
Asmenys, kuriems būdingas padidėjęs grandiozinio narcisizmo lygis, paprastai užmezga daug paviršutiniškų socialinių kontaktų. Jie pristato save kaip žavingus, charizmatiškus, sumanius, savimi pasitikinčius, atvirus, ekstravertiškus socialinių santykių partnerius. Kol socialiniai kontaktai su šio tipo narcistu išlieka paviršutiniški – pašnekovai jų iki galo nepažįsta, nežino jų egoizmo, žemos empatijos lygio ir didelio polinkio manipuliuoti kitais, dažnai sulaukia teigiamo grįžtamojo ryšio. Šie teigiami atsiliepimai, dėmesys, padidina grandiozinio narcizo įsitikinimą savo didingumu ir toliau stiprina jų savivertę. Tyrimai parodė, jog žmonės, pasižymintys padidėjusiu grandioziniu narcisizmu, dažniau jaučiasi laimingi, patenkinantys savo poreikius ir optimistiški.
Individai, turintys padidėjusį pažeidžiamo narcisizmo lygį, paprastai labai nepasitiki savimi, dažniau nerimauja bei yra perdėtai jautrūs socialiniams vertinimams, jaučiasi nesaugiai, yra drovūs ir turi menkus socialinius įgūdžius. Tad natūralu, jog jie rečiau įsitraukia į socialinius kontaktus bei dažnai nesugeba sukurti teigiamo savęs įvaizdžio, o dėl šios priežasties negauna taip norimo kitų dėmesio, jaučiasi dar labiau pažeidžiami ir taip mažėja itin trapus jų savęs vertinimas. Negebėjimas patirti pasitenkinimo savimi jausmo gali sukelti nerimo simptomus. Taip sukuriamas užburtas ratas.
Socialinių tinklų labirintuose – nuo galimybės iki priklausomybės
Socialinių tinklų atsiradimas atvėrė naujas galimybes komunikacijai ir paskatino įsitraukimą į galybę nuotolinių santykių. Tam daug įtakos turėjo virtualios erdvės ypatumas kurti nevaržomą savęs įvaizdį.
Priešingai nei gyvo bendravimo metu, kuomet reikia priimti momentinius sprendimus kaip elgtis ir reaguoti, nuotolinio bendravimo metu viskas gali būti iš anksto suplanuota ir kontroliuojama. Tai padidina galimybę gauti daugiau teigiamo grįžtamojo ryšio iš plačios auditorijos ir taip padeda auginti savo savivertę. Būtent to siekia narcisistinės asmenybės. Tačiau ar tai reiškia, jog narcisistinės asmenybės dažnai bus ištikimi socialinių tinklų vartotojai?
Dauguma ankstesnių tyrimų, nagrinėjusių šį ryšį, koncentravosi į grandiozinį narcisizmo tipą bei „Facebook“ platformą. Gauti rezultatai nieko nestebino. Tiek vieno, tiek kito tipo narcistai dažnai naudojasi „Facebook“, kad gautų teigiamų atsiliepimų, vertinimų ir taip padidintų savo savivertę bei jausmą, jog jie populiarūs ir jais žavimasi. Panašu, kad tai ypač svarbu asmenims, turintiems padidėjusį pažeidžiamo narcisizmo lygį, mat dėl savo gynybinės reakcijos ir stipraus socialinio nerimo jie turi mažiau galimybių gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį realiame pasaulyje. Tačiau socialiniai tinklai paprastai yra tik vienas iš daugelio teigiamo grįžtamojo ryšio šaltinių asmenims, kuriems būdingas padidėjęs grandiozinio narcisizmo lygis.
Nors priklausomybė socialiniam tinklui „Facebook“ nėra patvirtintas psichologinis sutrikimas, tačiau paskutiniu metu vis daugiau ir garsiau apie tai kalbama. Vienas senesnių tyrimų atskleidė, kad asmenys, sąmoningai intensyviai besinaudojantys „Facebook“ platforma, dažnai patiria “flow” arba kitaip „srauto būseną”. Tai būsena, kuomet žmonės taip įsitraukia į veiklą, kad atrodo, jog niekas kitas neturi reikšmės; patirtis yra tokia maloni, kad žmonės tai daro net tada, kai tai turi skaudžias pasekmes. Šis fenomenas buvo apibudintas kaip Facebook priklauomybė ir remiasi 6 charakteristikomis:
-
dėmesys (nuolatinis mąstymas apie „Facebook“ naudojimą),
-
tolerancija (vis daugiau laiko reikia praleisti „Facebook“, kad patirtume tas pačias teigiamas emocijas, kaip ir anksčiau, turint mažiau laiko internete),
-
nuotaikos pasikeitimas („Facebook“ paprastai naudojamas nuotaikai gerinti, nesvarstant kitų būdų),
-
atkrytis (vartotojas bando sumažinti savo „Facebook“ naudojimo intensyvumą, tačiau bandymas nepavyksta ir žmogus grįžta prie senų naudojimo įpročių),
-
pasitraukimas (nerimas ir nervingumas, kai „Facebook“ negali būti nenaudojamas),
-
konfliktai (tarpasmeninės problemos realiame pasaulyje, kurį sukelia didelis „Facebook“ naudojimo intensyvumas).
Tyrinėjant „Facebook“ priklausomybę, buvo rasta įdomių sąsajų. Ši priklausomybė susijusi su nerimu bei narcisizmu. 2018 metais atliktas S. Casale ir G. Fioravanti tyrimas atskleidė, kad populiarumo poreikis bei noras pozityviai atrodyti, tarpininkauja tarp grandiozinio narcisizmo ir „Facebook“ priklausomybės. Tačiau tai nėra būdinga pažeidžiamo tipo narcizams.
Pamatyti nematoma
Grandiozinio tipo narcizų neįmanoma nepastebėti. Jie tarsi spindinčios žvaigždės, kurias įdomu tyrinėti, kurios traukia, o prisiartinusios gali sunaikinti. Tačiau vieno tyrimo autoriams parūpo ištirti ne ką kitą, o tuos „bjauriuosius ančiukus“ – pažeidžiamus narcizus, kuriems socialiniai tinklai suteikė galimybę atrodyti lyg gulbėms. 2020 m. atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, ar nerimas yra tas tiltas, kuris tarpininkauja tarp pažeidžiamo narcisistinės asmenybės tipo ir priklausomybės „Facebook“ formavimosi.
Tyrimo autorės rėmėsi prielaida, kad vienas pagrindinių šio asmenybės tipo bruožų yra nerimavimas. Be kita ko, dėl didelio jautrumo ir nesaugumo jausmo, asmenys pasižymintys padidėjusiu pažeidžiamu narcisizmu dažnai patiria didelį nerimą socialinės sąveikos metu, todėl yra linkę vengti socialinių kontaktų realiame pasaulyje. Nepaisant to, jie, kaip ir grandioziniai narcistai, yra įsitikinę savo pranašumu, išskirtinumu bei tiki, jog yra nusipelnę susižavėjimo. Nesugebėjimas patenkinti susižavėjimo tiesioginės sąveikos metu, prisideda prie dar didesnio nerimo simptomų, skatinančių tolesnį socialinį atsitraukimą ir pažeidžiamų narcizų gynybą. „Facebook“ leidžia savo vartotojams apibūdinti save kruopščiai suplanavus ir kontroliuojant patį procesą. Taip šio tipo narcizai gauna daug teigiamo grįžtamojo ryšio, kas savo ruožtu prisideda prie tolesnio pernelyg didelio pasinėrimo į internetinį pasaulį ir prie priklausomybės ryšių su socialiniais tinklais sukūrimo.
Šiame Vokietijoje atliktame tyrime dalyvavo 327 „Facebook“ vartotojai. Dauguma jų buvo jauno amžiaus moterys, kuriuos studijuoja, o iš jų – pusė nurodė esančios vienišos. Tyrimo metu buvo naudoti patvirtinti klausimynai ir skalės matuojančios nerimą, pažeidžiamą bei grandiozinį narcisizmo lygį bei priklausomybę socialiniam tinklui „Facebook“.
Tyrimo rezultatai patvirtino išsikeltas hipotezes: tiek grandioziniai, tiek pažeidžiami narcistai turi priklausomybę „Facebook“, tačiau tarp pažeidžiamo narcisizmo ir minėtosios priklausomybės yra kur kas stipresnis ryšys. Taip pat nustatyta, jog didelis nerimas atlieka tarpininko vaidmenį tarp narcisizmo ir priklausomybės socialiniam tinklui.
Gordijaus mazgas – padėtis be išeities
Dėl mažos socialinės kompetencijos pažeidžiami narcistai dažnai nesulaukia ieškomo dėmesio ir susižavėjimo, kad patenkintų savo poreikį į išskirtines teises. Ši neigiama patirtis prisideda prie padidėjusio jų (socialinio) nerimo lygio. Padidėjęs nerimas gali dar labiau neigiamai paveikti tokių žmonių savęs pristatymą socialiniuose santykiuose. Tai sumažina pažeidžiamų narcizų tikimybę gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris yra ypač svarbus narcisistinių asmenybių savireguliacijai. Todėl pažeidžiami narcizai patenka į užburtą ratą, neturėdami galimybės apsaugoti savo trapios savivertės, kol jie užsiima socialinėmis sąveikomis realiame gyvenime.
Tyrime taip pat buvo nustatyta, kad pažeidžiamų narcizų elgesys internete yra panašus į grandiozinių narcizų elgesį, o grandiozinis narcisizmas buvo tiesiogiai susijęs su nerimo simptomais. Be to, nerimo simptomai pasireiškė grandiozinio narcisizmo ir „Facebook“ priklausomybės atveju. Tačiau, kaip rodo statistinės analizės rezultatai, atrodo, kad pažeidžiamas narcisizmas labiau prisideda prie priklausomybės tendencijų nei grandiozinis narcisizmas. Ši išvada pabrėžia gana patologišką pažeidžiamo narcisizmo pobūdį.
Facebook – vaistas nuo žemos savivertės?
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad socialinių tinklų naudojimas gali padėti trumpalaikėje perspektyvoje asmeniui, turinčiam padidėjusį pažeidžiamo narcisizmo lygį (kai trūksta pasitenkinimo savo išskirtinių teisių jausmu) – sumažinti nerimo simptomus bei išspręsti socialinių kontaktų trūkumo realiame pasaulyje problemą.
Panirimas į internetinį pasaulį prisideda prie jų narcisistinių poreikių tenkinimo. Tačiau ilgainiui ši strategija gali skatinti priklausomybės tendencijas, todėl neigiamai paveikti narcizų gerovę ir kasdienį gyvenimą. Be to, tyrimas atskleidė, jog ir grandioziniai narcizai, kuriems būdingas pasitikėjimas savimi ir ekstravertiškas savęs pateikimas tiek realiame gyvenime, tiek internete, jaučiasi nesaugūs bei patiria nerimą. Tai didina riziką atsirasti priklausomybės tendencijoms „Facebook“. Remiantis šiuo atradimu, daroma prielaida, jog grandiozinis narcisizmas ir pažeidžiamas narcisizmas turi daugiau panašumų, nei manyta anksčiau. Tačiau, priešingai nei pažeidžiami narcizai, grandioziniai narcizai gali geriau valdyti ir užmaskuoti savo nerimą realiame pasaulyje.
Šios žinios gali būti naudingos kuriant intervencijos programas, siekiant užkirsti kelią priklausomybę sukeliantiems socialiniams tinklams ir apsaugoti dideliu narcisizmu pasižyminčių asmenų gerovę. Sėkmingas nerimo simptomų gydymas gali sumažinti emocinio ryšio su socialiniais tinklais atsiradimo riziką asmenims, turintiems padidėjusį pažeidžiamo ir grandiozinio narcisizmo lygį.
Akivaizdu, kad nerimo simptomai yra svarbus, bet ne vienintelis veiksnys, paaiškinantis padidėjusią narcisistinių asmenybių riziką išsivystyti priklausomybe „Facebook“. Todėl atrodo tikslinga įtraukti kitus veiksnius, pavyzdžiui, depresijos simptomus, kaip galimus tarpininkus šiame procese. Autoriai taip pat siūlo išplėsti tiriamųjų imtį, diversifikuoti ją lyties ir amžiaus aspektais, naudoti skirtingas skales simptomų vertinimui bei atlikti longitudinius tyrimus siekiant vienareikšmių išvadų.
