Leidinio "Proekt." komanda/ Facebook archyvo nuotr.

Rusijos tiriamosios žurnalistikos žinių portalas „Proekt“ tapo pirmąja Rusijos žiniasklaidos priemonė, įtraukta į šalies „nepageidaujamų“ organizacijų registrą, ko pasekoje draudžiama jos veikla, o jos darbuotojams kyla teisinių baudų rizika, įskaitant laisvės atėmimo bausmę.  

Toks organizacijos priskyrimas yra naujausias, pastarųjų mėnesių, Rusijos susidorojimo su nepriklausoma ir tiriamąja žiniasklaida pavyzdys. Neskaitant „Proekt“, dar keletas organizacijų ir žmonių buvo įtraukti į „nepageidaujamų“ ar „užsienio agentų“ sąrašus.

Nors vieni žinių portalai prižadėjo ir toliau tęsti savo veiklą nepaisant ją apsunkinančių naujų ribojimų, tačiau kiti, tokie kaip nepriklausoma „VTimes“ žinių svetainė, pasirinko savo veiklą nutraukti.  

Anot Kremliaus kritikų ir analitikų, tokie priskyrimai yra bandymas sužlugdyti nepriklausomą žurnalistiką ir atkeršyti tiems, kurie viešina didelės korupcijos atvejus prieš įvykstant svarbiems parlamento rinkimams šį rugsėjį. 

Kas yra „nepageidaujamos organizacijos“ ir „užsienio agentai“?

2015 m. paskelbto „Nepageidaujamųjų“ sąrašo paskirtis buvo susidoroti su nevyriausybinėmis užsienio organizacijomis. Dauguma pirmųjų taikinių buvo organizacijos, kurios gavo finansinę paramą iš JAV vyriausybės arba iš amerikiečių milijardieriaus, filantropo Džordžo Soroso.

2015 m. įstatymas taip pat draudžia rusams bendradarbiauti su „nepageidaujamomis“ grupėmis arba jas finansiškai remti. Pažeidus įstatymus gresia baudos arba laisvės atėmimas.

Priskyrimas prie „užsienio agentų“ automatiškai nepriverčia organizacijų nutraukti veiklą Rusijos teritorijoje, tačiau keletas organizacijų dėl to turėjo užsidaryti. Įstatymas įpareigoja „užsienio agentus“ teikti daugybę ataskaitų, bei prie bet kurios viešos publikacijos pridėti žymę „užsienio agentas“. Už ataskaitų nepateikimą gresia didžiulės baudos ir baudžiamoji atsakomybė.

Pirmą kartą šis sąrašas paskelbtas 2012 m. Nuo to laiko buvo keistas ir išplėstas keletą kartų. 2020 m. gruodžio mėn. pakeitimas išplėtė įstatymo spektrą, ko pasekoje atsirado galimybė prie „užsienio agentų“ priskirti ir individus. Tad „užsienio agentu“ gali tapti bet kuris Kremliui neįtinkantis šalies pilietis aktyvus viešojoje erdvėje ir turėjęs kokių nors ekonominių ryšių su bet kokiomis užsienio valstybių organizacijomis.

Gavus „nepageidaujamos“ organizacijos žymę praktiškai bet kuriai valdžiai nepalankiai organizacijai veikiančiai Rusijos federacijos teritorijoje tenka likviduotis.

Proekt“

Vien tik per pastaruosius metus, „Proekt“ paviešino visuomenę sudrebinusius tyrimus apie prezidento Vladimiro Putino tariamą nesantuokinę dukrą bei magnatų, susijusių glaudžiais ryšiais su prezidentu, tokių kaip Putino apsaugos vadovų ir čečėnų vadovo Ramzanu Kadyrovu, tariamai slepiamais turtais.

Vyriausiasis „Proekt“ vadovas Romanas Badaninas, kuris 2018 m. sukūrė šį projektą, dėkojo savo rėmėjams ir šmaikštavo, kad „sunku įsivaizduoti geresnį pripažinimą“ nei būti priskirtiems prie „nepageidaujamų“ Rusijoje.

Proekt“, trumpai tariant, niekur nedings. Kitą savaitę viešumą pasieks kai kas itin svarbaus“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė Badaninas.

Nepaisant įtraukimo į minėtąjį sąrašą, „Proekt“ žurnalistai prižadėjo ir toliau tirti korupcijos atvejus.

Kaip žurnalistai, mes ir toliau tikime, jog mūsų darbas yra svarbus ir mūsų šaliai jo labai reikia“, – įraše socialiniame tinkle rašė „Proekt“.

Žurnalistika nėra nusikaltimas.“

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: