Turkmėnijoje nėra didelio susidomėjimo kovo 12 d. prezidento rinkimais, šioje griežtai kontroliuojamoje Centrinės Azijos šalyje, nes žmonės sako, kad rezultatai neatneš jokių realių pokyčių jų gyvenime.
Turkmėnijoje, kurioje nuo pat nepriklausomybės atgavimo prieš 30 metų niekada nebuvo laisvų ir sąžiningų rinkimų, niekas neabejoja, kad balsavimas tėra formalumas, kad autoritarinis prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas perduotų prezidento postą savo sūnui Serdarui.
“Žmonės tai vadina “Serdaro rinkimais”, – sakė vienas Ašchabado gyventojas ir pridūrė: “Niekas iš jų nesitiki nieko teigiamo ir niekam jie neįdomūs. Šalyje niekas nepasikeis.”
Apie pirmalaikius rinkimus buvo paskelbta vasario 11 d., kai 64 m. Berdymuchamedovas neeiliniame aukštųjų parlamento rūmų – Halk Maslahaty ( Tautos tarybos) – posėdyje pareiškė, kad ketina atsistatydinti, kad politinė valdžia būtų perduota ” jauniesiems lyderiams”.
Po trijų dienų Serdaras Berdymuchamedovas buvo paskelbtas kandidatu į prezidentus. Daugelio turkmėnų tai nenustebino, nes jau metus sklandė gandai, kad G. Berdymuchamedovas planuoja perduoti valdžią savo sūnui.
Serdarui Berdymuchamedovui rugsėjo mėn. sukako 40 metų, t. y. minimalus amžius, kurio pagal konstituciją reikia norint tapti prezidentu.
“Visi žino, kad šie rinkimai skirti Serdarui patekti į valdžią. Žmonės tai žinojo ir to tikėjosi nuo praėjusių metų rugsėjo”, – sakė Lebapo provincijos gyventojas. “Tą dieną, kai įvyko Halk Maslahaty susitikimas, žmonės jau kalbėjo, kad bus paskelbti rinkimai”, – pridūrė jis.
Keli Lebapo gyventojai ir kiti asmenys kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes šios paslaptingos šalies valdžia netoleruoja kritikos.
Serdaras Berdymuchamedovas, kuris šiuo metu eina ministro pirmininko pavaduotojo pareigas, pastaraisiais metais užėmė keletą aukštų postų.
Turtinga dujomis, tačiau skurdi
Dauguma turkmėnų netiki, kad jis iš esmės pakeis savo autoritarinio tėvo politiką ar ką nors padarys, kad pagerintų žmonių gyvenimą dujomis turtingoje, bet skurdžioje šalyje.
2006 m. pabaigoje į valdžią atėjęs G. Berdymuchamedovas pirmaisiais savo prezidentavimo metais įvedė keletą simbolinių pakeitimų – išplėtė žmonių galimybes naudotis internetu, vėl atidarė kaimo ligonines ir bibliotekas, kurias uždarė ekscentriškasis jo pirmtakas Saparmuratas Nijazovas.
Tačiau analitikai teigia, kad jis neįgyvendino jokių realių ar reikšmingų reformų.
Valdant G. Berdymuchamedovui, paprastų žmonių pragyvenimo lygis smuko, nors šalis turi didžiulius energijos išteklius. Skurdas, sparčiai augantis nedarbas ir siautulinga korupcija yra plačiai paplitę. Turkmėnijoje taip pat labai trūko maisto, o pastaraisiais metais šalyje smarkiai sumažėjo gyventojų, nes žmonės ieškojo geresnio gyvenimo svetur.
“Turkmėnai nenori, kad politinė valdžia liktų Berdymuchamedovų šeimos rankose”, – sakė vienas Marijos provincijos gyventojas. “Žmonės mano, kad padėtis šalyje dar labiau pablogės, jei prezidentu taps kas nors iš šios šeimos”.
Vienas Ašchabado gyventojas sakė, kad “šiandien žmonėms labiausiai rūpi, kaip pasidėti maisto ant stalo… ir jie žino, kad padėtis po rinkimų nepasikeis, todėl visi visiškai abejingi balsavimui”.
Serdarą Berdymuchamedovą iškėlė valdančioji Demokratų partija. Kitos dvi Turkmėnijoje registruotos partijos yra Agrarinė partija ir Pramonininkų bei verslininkų partija, abi lojalios vyriausybei, t. y. oficialios politinės opozicijos nėra.
Kritikai, nepriklausomi žurnalistai ir aktyvistai Turkmėnijoje buvo kalinami arba priversti išvykti į užsienį.
Agrarinė partija savo kandidatu iškėlė Marijos gubernatorių Agadžaną Bekmyradovą. Analitikai teigia, kad jo vieta rinkimų sąraše skirta tam, kad rinkimai atrodytų konkurencingi.
Alternatyvūs rinkimai
Turkmėnijos opozicijos aktyvistai už šalies ribų kritikavo vyriausybę, kad ji skubina rinkimus, siekdama užkirsti kelią tikriesiems oponentams bandyti dalyvauti rinkimuose.
“Valdžia tai padarė specialiai, kad potencialūs kandidatai [kurių neremia vyriausybė] neturėtų laiko užsiregistruoti ar dalyvauti rinkimų kampanijoje”, – sakė neregistruotos opozicinės partijos “Demokratinis Turkmėnijos pasirinkimas” lyderis Muradas Kurbanovas.
“Viskas buvo suorganizuota taip, kad niekas kitas negalėtų prisijungti prie rinkimų varžybų. Tai nebus rinkimai, tai bus prezidento paskyrimas”, – teigė tremtyje gyvenantis M. Kurbanovas.
Jo partija planuoja iškelti savo kandidatą ir surengti simbolinius “alternatyvius prezidento rinkimus” internetu. Jis ragina Turkmėnijos gyventojus balsuoti per socialinę žiniasklaidą ir žinučių siuntimo programas.
“Į kandidatų sąrašą įtrauksime Serdarą Berdymuchamedovą ir parodysime pasauliui, kas laimės alternatyviuosius rinkimus”, – kalbėjo M. Kurbanovas.
Užsienyje gyvenantys turkmėnų aktyvistai tvirtina, kad Turkmėnistano valdžia planuoja sumažinti rinkimų apylinkių skaičių, vykdydama apribojimus dėl koronaviruso pandemijos. Žmonėms, kurių pasų galiojimo laikas pasibaigęs, draudžiama balsuoti, be to, jie neturi pakankamai laiko dokumentams atnaujinti.
Turkmėnistanas taip pat uždraudė savo piliečiams, gyvenantiems užsienyje, balsuoti rinkimuose.
Turkijoje gyvenanti pagrindinė turkmėnų aktyvistė Dursoltan Taganova teigė, kad “prezidentas, išrinktas pagal šias taisykles, bus neteisėtas”.
Europoje gyvenantis buvęs turkmėnų politinis kalinys ir vyriausybės kritikas Geldy Kyarizovas paskelbė, kad nori kandidatuoti į prezidento postą ir pabandyti nutraukti autokratišką Berdymuchamedovų šeimos valdymą.
Vasario 14 d. “YouTube” pasidalytame kreipimesi G. Kyarizovas paragino Turkmėnijos žmones “susivienyti” ir nugalėti politinę dinastiją, kurią bando sukurti G. Berdymuchamedovas.
“Turime būti kartu ir kovoti su šia diktatūra ir tironija iš visų jėgų”, – sakė Kjarizovas.
Tačiau mažai tikėtina, kad buvusiam politiniam kaliniui bus leista grįžti į Turkmėnistaną ir užsiregistruoti tarp kandidatų.
