“Lietuvos geležinkeliai” yra atsakingi dėl negautos ES paramos dalies “Rail Baltica” – D.Grybauskaitė

Paskelbė: BNS Data: 2015-07-22 04:56

Spausdinti | Komentarai

pexels.com nuotr.

Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” yra atsakingi, kad transeuropinės vežės “Rail Baltica” projektas negavo dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susisiekimo ministras sako, kad dar yra galimybių pasitaisyti – geležinkeliai geriau pasiruoš kitam paramos skirstymo etapui.

“Prezidentė sakė, kad dėl atsainaus “Lietuvos geležinkelių” požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo negavo daugiau nei pusės prašytų pinigų – 172 mln. eurų. Toks darbas negali būti toleruojamas”, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Anot jos, būtina geriau bendradarbiauti su Europos Komisija, teikiant paraiškas dėl projektų finansavimo, o Lietuva dar turi galimybę finansavimą užsitikrinti rudenį, kai vyks atrasis paraiškų teikimo etapas.

Susisiekimo ministras po susitikimo su prezidente tikino, kad geležinkeliai geriau pasiruoš antram etapui.

“Pirmame šaukime ant stalo buvo 4,7 mlrd. eurų. Žinoma, jeigu projektų sąrašą būtume suformavę, labiau atsižvelgdami į geopolitinę situaciją, į Europai svarbius projektus, galbūt galėjome tikėtis daugiau, tačiau visada yra galimybė pasitaisyti. Bus dar vienas šaukimas, kuriame pinigų suma bus tokia pati arba didesnė”, – sakė R.Sinkevičius.

Jo vertinimu, reikės padirbėti ir su Komisija, ir atlikti namų darbus, kad geležinkeliai nepralaimėtų kitame šaukime.

“Realiai pinigai “Rail Baltica” statybai nuo Kauno ir į viršų (iki Latvijos ir Estijos – BNS), jie bus reikalingi 2019 metų pabaigoje”, – sakė susisiekimo ministras.

Infrastruktūros tinklų priemonių fonde, pasak R.Sinkevičiaus, yra 11 mlrd. eurų.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis patikslino, kad pirmajame paraiškų etape Lietuva įvairiems transporto projektams prašė iš viso 340 mln. eurų, tačiau dėl “Lietuvos geležinkelių” veiksmų negavo 172 mln. eurų, iš jų 133 mln. eurų negauta Rytų-Vakarų transporto koridoriui, kurio ES net nežadėjo remti.

“Kalbame apie visą pirmą kreipimąsi – buvo kelios paraiškos “Rail Balticos”. Problema yra ta, kad mes prašėme pinigų projektui “Rytų-Vakarų koridorius”, kuris nieko bendra su “Rail Baltica” neturi. Mes prašėme 133 mln. eurų ir mes jų negavome, nes Europos Komisija niekada nežadėjo tokio projekto remti. Vietoje to, kad paprašytume pinigų su “Rail Baltica” susijusiems projektams, mes paprašėme kitam projektui ir negavome”, – tvirtino A.Molis.

Rytų-Vakarų transporto koridorius Lietuvoje apima 412 km ilgio ruožą nuo Lietuvos sienos su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis) iki Klaipėdos uosto bei jo privažiavimo kelius.

“Rail Balticai” Lietuvoje EK skirs 106 mln. eurų (85 proc.) paramos, tačiau neparems 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui “Rail Baltica” trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
traffix.lt