Saulius Skvernelis, Vilija Blinkevičiūtė. ELTA / Orestas Gurevičius

„Vardan Lietuvos“ lyderiui atvykus į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabą, politinių partijų lyderiai Saulius Skvernelis ir Vilija Blinkevičiūtė sutarė formuoti bendrą valdančiąją daugumą.

„Sutarėme kartu su „Vardan Lietuvos“ partija, kuri labai sėkmingai pasirodė rinkimuose, formuoti valdančiąją daugumą – dirbti kartu taip, kad turėtume gerus rezultatus“, – po pokalbio su S. Skverneliu žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Vilija Blinkevičiūtė. ELTA / Orestas Gurevičius

„Tikiuosi, kad tas pokytis įvyks ir tie pranašiški žodžiai, kuriuos pasakė Ingrida Šimonytė – jeigu nepatinka, po ketverių metų galėsite išsirinkti kitus – panašu, kad žmonės būtent taip ir padarė“, – savo ruožtu pasakė S. Skvernelis.

Politikai sutartinai kartojo – apie būsimus postus sekmadienio naktį nekalbėjo.

„Mes karūnų taip nesidedame iš karto“, – ne kartą rinkiminės kampanijos metu išsakytą frazę vėl pakartojo V. Blinkevičiūtė.

Remigijus Žemaitaitis, Živilė Žemaitaitienė. ELTA / Andrius Ufartas

Daugiausia mandatų 6iuose Seimo rinkimuose iškovojo socialdemokratai su 19,36 proc. rinkėjų palaikymo. Antroje vietoje – TS-LKD su 17,96 proc. balsų.

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Julius Kalinska

Treti – „Nemuno aušra“ – 14,99 proc. balsų.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako sveikinantis socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimą susitarti dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Vis tik jis tikino abejojantis, ar „Nemuno aušra“ bus pakviesta į koaliciją, tačiau pabrėžė – centro kairė turi vienytis prieš dabartinė valdančiąją daugumą.

„Pasveikinau jų šį sprendimą. Viduje jie turi įsivertinti, pažiūrėti, kiek gali gauti antrame ture balsų. Jeigu jiems užtenka valdančiosios koalicijos, mes kvietimo nesulauksime. Kitas dalykas, manau, kad centro kairė jėga turi vienytis prieš konservatorius ir liberalus. Laiko klausimas, kada tai galėtų įvykti“, – savo rinkiminiame štabe žurnalistams kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Vienareikšmiškai (bus koalicijoje daugiau nei dvi partijos – ELTA). (…) Niekaip nematau net pačiu geriausiu variantu (koalicijos iš dviejų partijų – ELTA)“, – teigė jis.

R. Žemaitaitis taip pat tikino, kad „Nemuno aušra“ dėl palaikymo vienmandačių apygardų antrajame ture apsispręs antradienį vyksiančiame valdybos posėdyje.

„Antradienį turėsime valdybos posėdyje, spręsime, kuriuos politikus palaikyti, paremti“, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis.

Ketvirtoje vietoje – Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – 7,70 proc.

Penkti ir paskutiniai praėję rinkimų barjerą Valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinkusi 7,02 proc. rinkėjų balsų.

Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė. ELTA / Andrius Ufartas

Laisvės partija surinkusi 4, 5 proc. rinkėjų balsų į seimą nepateko.

Ar formuos koaliciją su „Nemuno aušra“, V. Blinkevičiūtė neatsako

Rinkimų naktį S. Skvernelis žurnalistams pripažino – jis neatmeta galimybės dirbti koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. LSDP lyderiai iki šiol teigė, kad tokios galimybės nemato.

V. Blinkevičiūtė nesutiko, kad LSDP ir „Vardan Lietuvos“ pozicijos dėl „Nemuno aušros“ – nesutampa.

„Pozicijos mūsų visą laiką sutampa – mes ieškosime geriausio sprendimo, kuris bus reikalingas Lietuvos žmonėms. Palaukime pabaigos visų rinkimų, antrojo turo ir tada matysime, su kuo darome koalicijas“, – sakė politikė.

Vilija Blinkevičiūtė. ELTA / Orestas Gurevičius

„Mes viską apsitarėme, lauksime galutinių šiandienos rezultatų, matysime, kas yra kiti galimi koalicijos partneriai, kurie peržengs 5 proc. kartelę. Ir tada labai pasitarsime“, – tikino ji.

Visgi, perklausta, ar „Nemuno aušrai“ peržengus šią kartelę, LSDP derėsis su R. Žemaitaičiu, V. Blinkevičiūtė į klausimą neatsakė.

„Jau yra beveik 12? Jau dabar nieko nebekomentuosiu“, – klausimo išvengė politikė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc. Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas. Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimuose pirmaujančių socialdemokratų ir konservatorių parlamentines frakcijas papildys nauji žinomi veidai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretas Seime, veikiausiai, papildys europarlamentaras Juozas Olekas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Taip pat buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, visuomenės veikėjas Giedrius Drukteinis, gydytojas Saulius Čaplinskas, buvusi parlamentarė Raminta Popovienė, buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius bei buvęs parlamentaras Antanas Nedzinskas.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gali pasipildyti europarlamentaru Liudu Mažyliu bei ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pasibaigus pirmajam rinkimų turui 8 vienmandatininkai jau gali džiaugtis laimėtų postu naujajame Seime.

Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje laimėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjungos (LLRA-KŠS) narys Jaroslav Narkevič, surinkęs 48,69 proc. balsų.

Premjerė ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė užsitikrino pergalę Antakalnio vienmandatėje apygardoje. Ją palaikė 54,83 proc. rinkėjų.

Kėdainių vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas save išsikėlęs buvęs „darbietis“ Viktoras Fiodorovas. Jis sulaukė 42,68 proc. rinkėjų palaikymo.

Partijos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje Seimo mandatą taip pat laimėjo jau pirmo rinkimų turo metu. Jis surinko 47,83 proc. rinkėjų balsų.

Viktorija Čmilytė-Nielsen. ELTA / Josvydas Elinskas

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiekė pergalę Senamiesčio-Žvėryno vienmandatėje apygardoje, sulaukusi 45,91 proc. rinkėjų palaikymo.

Žiemgalos vakarienėje apygardoje į Seimą išrinkta socialdemokratė Vaida Aleknavičienė, surinkusi 41,08 proc. balsų.

Kitas socialdemokratų partijos narys Eugenijus Sabutis taip pat pasiekė pergalę pirmajame rinkimų ture, surinkęs 56,80 proc. visų rinkėjų balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė Rita Tamašūnienė šventė pergalę Nemenčinės vienmandatėje apygardoje, gavusi 44,67 proc. balsų.

Vienmandatėje Kauno Kalniečių rinkimų apygardoje suskaičiavus daugumą rinkėjų balsų pirmauja konservatorius Arvydas Anušauskas.

Suskaičiavus 9 iš 12 rinkimų apylinkių, A. Anušauskas šiuo metu yra surinkęs 37,37 proc. Antrojoje vietoje partijos „Nemuno aušra“ kandidatė Aušra Papirtienė, kol kas surinkusi 20,43 proc. rinkėjų palaikymo.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungėsi 14 partijų ir viena koalicija. Spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Suskaičiavus balsus Marijampolės vienmandatės apygardoje paaiškėjo, kad kitos kadencijos Seime nebebus konservatoriaus Andriaus Vyšniausko. Politikas vienmandatėje apygardoje liko trečias, sulaukęs 14,35 proc. rinkėjų palaikymo.

Marijampolės vienmandatėje apygardoje antrajame rinkimų ture susitiks Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Karolis Podolskis, ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas.

K. Podolskis gavo 25,20 proc. rinkėjų balsų. D. Gaižauskas – 20,48 proc.

ELTA primena, kad rugsėjo 5 dieną į STT Kauno valdybos būstinę atvykusiam Seimo nariui A. Vyšniauskui buvo pareikšti įtarimai, parlamentaras taip pat davė parodymus, apklausoje dalyvavo jo advokatas.

Įtarimai susiję su anksčiau politiko eitomis pareigomis Marijampolės savivaldybėje, A. Vyšniauskas tapo įtariamuoju vadinamojoje „čekiukų“ byloje, tokios bylos paprastai yra susijusios su galimu lėšų tarybos nario veiklai panaudojimu asmeninėms reikmės.

Paaiškėjus, kad A. Vyšniauskas galimai neteisėtai naudojo lėšas, politikas pranešė stabdantis savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir pasitraukiantis iš konservatorių frakcijos Seime seniūno posto.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) aplenkusio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad naujosios kadencijos Seime liberalų balsas bus stiprus.

„Manau, dabartiniame etape tikimės, kad pavyks kuo daugiau mandatų surinkti tam, kad liberalų balsas Seime būtų kuo stipresnis, o tai bus ypač svarbu naujoje kadencijoje“, – po vidurnakčio žurnalistams partijos štabe kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Liberalų sąjūdis renka 7,70

„Jausmas aplenkus valstiečius-žaliuosius – tai yra tarpinis, malonus žingsnis, bet mes su valstiečiais-žaliaisiais ideologiškai niekaip nekonkuravome, tai yra partija, kuri yra visiškai priešingo vertybinio flango“, – komentavo partijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė taip pat nesiėmė prognozuoti esamos koalicijos partnerių, kol kas 5 proc. kartelės neperžengusių „laisviečių“ galimybių patekti į naujos kadencijos parlamentą.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Jadvyga Bieliavska (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)

Rekomenduojame

Naujienų agentūros ELTA informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "NAUJIENŲ AGENTŪRA ELTA" sutikimo draudžiama.
 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: