Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Jeigu Seimas pritartų projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.
Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Kovo pabaigoje Seimui pateikdamas įstatymo pataisas A. Anušauskas sakė, kad prisipažinusių asmenų pateikta informacija jau turi būti prieinama. Parlamentaras pastebėjo, kad iki 2000 m. prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis amžiaus vidurkis siekė 58 metus, o šiuo metu jis turėtų būti gerokai didesnis.
A. Anušauskas mano, kad jo iniciatyva sudarys galimybę buvusiems KGB bendradarbiams išeiti iš šešėlio ir galutinai išspręsti savo moralines dilemas.
Jo parengtos pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“
Kaip primena ELTA, antradienį Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis taip pat siūloma išslaptinti prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.
Jeigu parlamentas jam pritartų, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
