Rudens atėjimas atneša ne tik spalvingų lapų kilimus, bet ir nemažai darbų sode. Vienas svarbiausių uždavinių – pasirūpinti nukritusiais lapais, nupjauta žole, vaisių krituoliais ir kitomis sode susidarančiomis organinėmis atliekomis. Tinkamas jų tvarkymas ne tik padeda išlaikyti tvarką, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Žaliosios atliekos: kodėl tinkamas jų tvarkymas yra būtinas?
Žaliosios atliekos, susidarančios iš augalinės kilmės medžiagų, skirtingai nuo kitų atliekų, tokių kaip plastikas ar stiklas, natūraliai suyra ir gali būti perdirbtos į labai vertingą medžiagą – kompostą. Tačiau netinkamai tvarkomos, šios atliekos gali tapti problema, keliančia nepageidaujamą kvapą, teršiančia aplinką ir didinančią sąvartynų apkrovą.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių neteisingo žaliųjų atliekų tvarkymo pavyzdžių – jų šalinimas komunalinių atliekų konteineriuose: „Žaliosios atliekos, išmestos į mišrų atliekų srautą, užima vertingą vietą ir užteršia visą potencialią perdirbimui tinkamą žaliavą – pakuotės tampa nebepatrauklios perdirbėjams“ – tvirtina VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) direktorius Laurynas Virbickas.
Norint išvengti kompostavimo klaidų, būtina laikytis tinkamo anglies ir azoto balanso, kurį, pasak specialistės, galima pasiekti maišant „žaliąsias“ atliekas (pvz. žalius lapus, daržovių atliekas) su „rudosiomis“ (šakomis, nukritusiais lapais). Kai kompostas tinkamai paruoštas, jis gali būti panaudotas įvairiais būdais – kaip trąša sodams ir daržams, dirvožemio struktūros gerinimui ar net medžių bei krūmų mulčiavimui. Tokiu būdu ne tik sumažinamos atliekos, bet ir sukuriamas vertingas produktas, kuris padeda išlaikyti sveiką ir derlingą aplinką.
Žaliųjų atliekų surinkimas aikštelėse
Neturint galimybės kompostuoti namuose, galima pasinaudoti žaliųjų atliekų aikštelių paslaugomis. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras aptarnauja tris tokias aikšteles, kuriose žaliąsias atliekas, gyventojai gali pristatyti nemokamai. Centro duomenimis, 2023 metais aikštelės priėmė beveik 11,5 tūkst. tonų žaliųjų atliekų, iš kurių, kruopščiai apdorojamos didesnės šakos ir kelmai buvo paversti biokuru, o žolė, lapai, vaisių ir daržovių atliekos bei smulkesnės šakelės – kokybišku kompostu.
Aikštelėse gaminamo komposto galima ir įsigyti, be to, jis labai nebrangus: „Daugelis dar nėra atradę šios aikštelėse gaminamos dirvožemiui vertingos medžiagos – skatiname įsigyti ir naudoti.“ – ragina Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.
Kauno RATC ekologės Renatos Utyrienės teigimu, išmetus žaliąsias atliekas netinkamose vietose, tokiose kaip miškas, ne tik estetiškai sugadinamas kraštovaizdis, bet ir sukeliama biologinė tarša, kuomet yrant atliekoms išsiskiria kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, amoniakas ar metanas. Tai gali pažeisti dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis, pakenkti miško ekosistemai ir padidinti ligų plitimo riziką dėl patogenų, esančių atliekose.
Žaliųjų atliekų panaudojimas: kompostavimo privalumai
Vienas efektyviausių būdų tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Kompostavimas ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir paverčia jas vertingu organiniu trąšų šaltiniu, kuris pagerina dirvožemio struktūrą ir maistingumą. Kompostavimas yra paprastas ir natūralus būdas užtikrinti, kad žaliųjų atliekų nauda būtų maksimaliai išnaudota.
Siekiant gauti kokybišką kompostą, Kauno RATC ekologė R. Utyrienė rekomenduoja vadovautis šiomis pagrindinėmis taisyklėmis: „Geriausia naudoti dėžę su uždengimu, kad apsaugotų kompostą nuo kritulių ir tuo pačiu užtikrintų nemalonių kvapų kontrolę. Labai svarbu atliekas nuolat permaišyti. Joms stovint – sukyla temperatūra ir gali žūti visi reikalingi kokybiškam kompostui pagaminti mikroorganizmai, išsiskiria skysčiai ir atsiranda nemalonus kvapas. Be to, reguliariai atidarius dėžę, reikia įvertinti, ar kompostas nėra per sausas; jei reikia, galima jį šiek tiek palaistyti, kad išlaikytume tinkamą drėgmės lygį.“
Norint išvengti kompostavimo klaidų, būtina laikytis tinkamo anglies ir azoto balanso, kurį, pasak specialistės, galima pasiekti maišant „žaliąsias“ atliekas (pvz. žalius lapus, daržovių atliekas) su „rudosiomis“ (šakomis, nukritusiais lapais). Kai kompostas tinkamai paruoštas, jis gali būti panaudotas įvairiais būdais – kaip trąša sodams ir daržams, dirvožemio struktūros gerinimui ar net medžių bei krūmų mulčiavimui. Tokiu būdu ne tik sumažinamos atliekos, bet ir sukuriamas vertingas produktas, kuris padeda išlaikyti sveiką ir derlingą aplinką.
Žaliųjų atliekų surinkimas aikštelėse
Neturint galimybės kompostuoti namuose, galima pasinaudoti žaliųjų atliekų aikštelių paslaugomis. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras aptarnauja tris tokias aikšteles, kuriose žaliąsias atliekas, gyventojai gali pristatyti nemokamai. Centro duomenimis, 2023 metais aikštelės priėmė beveik 11,5 tūkst. tonų žaliųjų atliekų, iš kurių, kruopščiai apdorojamos didesnės šakos ir kelmai buvo paversti biokuru, o žolė, lapai, vaisių ir daržovių atliekos bei smulkesnės šakelės – kokybišku kompostu.
Aikštelėse gaminamo komposto galima ir įsigyti, be to, jis labai nebrangus: „Daugelis dar nėra atradę šios aikštelėse gaminamos dirvožemiui vertingos medžiagos – skatiname įsigyti ir naudoti.“ – ragina Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.
Svarbu pažymėti, kad į žaliųjų atliekų aikšteles pristatomos atliekos turi būti nesupakuotos ir neturėti priemaišų: plėvelės, plastiko, grunto, žemės, akmenų, draudžiamų gyvulinės kilmės ir aliejaus atliekų, kurios gali užteršti ir trukdyti tinkamam apdorojimui. Daugiau informacijos Kauno RATC internetinėje svetainėje: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/
Žaliųjų atliekų tvarkymui siūlomos ir kitos galimos alternatyvos. Gyventojai gali naudotis atskirais konteineriais, kuriuos teikia daugelis savivaldybių, o atliekų tvarkytojai surenka ir perdirba jas į kompostą ar mulčią. Be to, bendruomeniniai sodai ir vietiniai ūkiai taip pat gali priimti žaliąsias atliekas kompostavimui, padėdami užtikrinti jų tinkamą panaudojimą ir dirvožemio praturtinimą.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija
