Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigė, kad nuostoliams padengti planuojama naudoti administracijos direktoriaus rezervo lėšas, taip pat tikimasi Vyriausybės paramos.
UAB „Irgita“, kurios darbuotojai šalino vėtros padarinius miesto želdynuose ir miškuose, informavo, kad tvarkymo išlaidos sudarė 274 353 litus. Per 4 dienas buvo nupjauta 336, nugenėta 133 medžiai. Taip pat buvo surinktos ir išvežtos pavienės šakos.
„Atidžiai įvertinsime kiekvieną sąskaitą. Nemanau, kad Savivaldybė sumokės tokią sumą, kokią pateikė „Irgita“. Dar nėra įvertinta suniokotų medžių mediena, o ją „Irgita“ gali parduoti. Kitų bendrovių ir tarnybų pateikti skaičiai atrodo realūs“, – sakė meras, kuris praėjusią savaitę nutraukė savo atostogas ir grįžo į vėtros nusiaubtą miestą.
Gyventojų patirta žala dėl vėtros metu sugadintų stogų, automobilių, paminklų kapinėse siekia apie 170 tūkst. litų.
„Kol kas tik vienas asmuo pateikė nepriklausomų ekspertų išvadas dėl būstui padarytos žalos. Ekspertai nustatė, kad Bruknių tako 65 namui sutvarkyti stogą kainuos 29125 litus“, – apie gyventojų gautus prašymus sakė Civilinės saugos tarnybos specialistai. Dar kelių namų gyventojai rengiasi pateikti ekspertų išvadas apie padarytą žalą.
AB „Autrolis“ nuostolių patyrė dėl to, kad kai kuriais maršrutais negalėjo važiuoti troleibusai, reikėjo atstatinėti nutrauktus kontaktinius tinklus ir pan. Bendrovės nuostoliai – per 16 tūkst. litų.
Bendrovė „Eismo juosta“ remontavo šviesoforų įrangos už 20 tūkst. litų.
„Kauno gatvių apšvietimas“ jau dabar skaičiuoja 160 tūkst. litų nuostolius. Atstatymui buvo panaudota 4000 metrai oro kabelio, 1500 metrai laidų, 60 šviestuvų ir 68 atramos.
„Lietuvos dujų“ Kauno filialas paskaičiavo, jog dujotiekio remontas Panemunėje, Kiškių take, atsiėjo beveik 33 tūkst. litų.
Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad nuo vėtros nukentėjusiems gyventojams parama bus skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes. Skiriant lėšas Vyriausybė atsižvelgs į tai, ar nukentėjęs gyvenamasis būstas gyventojui yra vienintelis, į gyventojų socialinę padėtį, padarytos žalos mastą.
