Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos antradienį organizuotoje verslo popietėje verslo bendruomenė su miesto vadovais diskutavo tema „Miesto įvaizdžio įtaka verslui ir investicijoms“.
Pasirinktoji tema „Miesto įvaizdžio įtaka verslui ir investicijoms“ nėra nauja. Tokia pačia tema 2007-aisiais buvo surengtas forumas parodos „Kaunas“ metu. Tuomet buvo pasiekta konkrečių rezultatų: suformuluoti siūlymai Kauno miesto įvaizdžio strategijos kūrėjams.
„Be jokios abejonės, rengiamos popietės, diskusijos yra be galo naudingos miesto vadovams, verslininkams, mokslininkams. Tik kartu dirbant įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. Visi dirbame atskirai, bet turime vieną bendrą tikslą – kad Kaunas būtų patrauklus, klestinti miestas, kuriame būtų gera gyventi“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Manome, kad antrasis diskusijų raundas yra reikalingas, nes būtina paskatinti bendrus veiksmus, kad rengiamos strategijos būtų realios, o jų priemonės – nuosekliai įgyvendinamos. Taip pat yra itin svarbu apibrėžti pačius svarbiausius prioritetus, kaip atramos tašką – bendrąjį tikslą, kuris telktų valdžią ir verslo bendruomenę darniai sąveikai“, – sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.
Kauno miesto savivaldybės Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyriaus vedėjas Saulius Lukošius kalbėjo apie tai, kaip Kauno miesto strateginio plano sprendiniai keičia miesto įvaizdį. Jis trumpai pristatė Kauno miesto viziją, jos strateginės plėtros sričių ir uždavinių įgyvendinimo pagrindines priemones, kalbėjo apie tai, kaip kurti darnią ir veržlią visuomenę, kaip gerinti miesto kultūrinio ir sportinio gyvenimo kokybę, gyventojų sveikatą ir socialinę integraciją, miesto aplinkos kokybę, plėtoti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir kt.
Vėliau į aktyvią diskusiją apie pagrindines miesto įvaizdžio kūrimo, strategijos problemas įsitraukė tiek verslo, tiek akademinės bendruomenės nariai. Jie pabrėžė, jog formuoti Kauno įvaizdį reikia nuosekliai, pradedant Baltijos jūros regionu, Rytų Europa, ES, po to ir pasauliniu mastu. Taip pat buvo pasiūlyta miesto įvaizdžio kūrimo strategijoje atrinkti tik vieną ar du prioritetus ir juos intensyviai plėtoti.
Kaip opi Kauno problema buvo įvardintos duobėtos miesto gatvės, pastatai vaiduokliai. Kadangi Kaune nėra kongresų rūmų, tai trukdo plėtoti konferencinį turizmą, t.y. nėra salės, kurioje būtų galima organizuoti tarptautines konferencijas. Kol kas nėra aiškus ir Aleksoto aerodromo, jo prieigų panaudojimas.
Akademinė bendruomenė išsakė nuogąstavimus, kad netrukus Kaunas jau nebegalės vadinti akademiniu miestu – universitetų Kaune yra, bet tuoj neliks studentų. Šiemet 60 proc. pirmakursių studijuoja Vilniuje ir tik 30 proc. Kaune. Abiturientai renkasi ne universitetą, o miestą. Akcentuota, jog Kaunui būtina susirūpinti, kad studentai nepaliktų miesto, kad čia būtų kuriami akademiniai miesteliai.
„Sutinku su daugeliu išsakytų minčių. Tačiau tikrai per tuos trejus metus nuo praėjusios diskusijos 2007-aisiais matau tikrai nemažai teigiamų postūmių į priekį. Pats didžiausias pasiekimas yra tai, kad Žalgirio arenos statybos jau artėja prie pabaigos“, – pažymėjo meras A. Kupčinskas.
Jis priminė, kad savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos savivaldybių reitinge Kauno miesto savivaldybė užima antrąją vietą, nusileisdama tik Neringos savivaldybei. „Noriu priminti, kad reitingai sudaromi įvertinus 21 kriterijų: skaičiuotas gyventojų pokytis per metus, nedarbo plitimas, veikiančios įmonės, nauji namai ir butai, asfaltuoti keliai, tiesioginės užsienio investicijos, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam gyventoju, nusikalstamumo lygis, renovuotos mokyklos ir t.t.
Pavyko pritraukti „Ryanair“ kompaniją, todėl turistų skaičius smarkiai išaugo. Kiti metai, kai Kaune bus surengtos tarptautinės Hanza dienos ir Europos vyrų krepšinio čempionatas, bus išbandymas Kaunui. Čempionato metu planuojama sulaukti virš 1000 užsienio žurnalistų, taigi Kauno vardą išgirs daugybė žmonių. Jau dabar vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai. Baigiame išlipti iš krizės, tačiau lėšų vis dar nėra pakankamai“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.
Miesto vadovas informavo, kad jau išrinkta vieta Kauno viešajam logistikos centrui. Centro teritorija apims Palemono geležinkelio stotį bei prie šios stoties esančius valstybinės žemės plotus ir tęsis iki Karmėlavos seniūnijos Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. „Pritariu minčiai dėl kongresų rūmų. Jų tikrai reikia miestui“, – mintimis dalinosi meras.
Diskusijai baigiantis visi sutarė, jog panašūs sutikimai vyks ir ateityje. Šis susitikimas yra diskusijos organizatorių nuoseklaus bendro darbo su vietos savivalda tąsa. Tokiu būdu stengiamasi išplėsti ratą dalyvių, kurie gali konstruktyviai diskutuoti, teikti siūlymus verslo aplinkos tobulinimui ir miesto strateginiam valdymui. Verslo popietės bendru sutarimu rengiamos kartą per ketvirtį, o Verslo pusryčiai – siauresnio rato dalykinės diskusijos vyksta kas mėnesį.
