Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva turi visą eilę svarbių gynybinių projektų, kurie, jo manymu, turėtų sulaukti pozityvaus Europos Komisijos (EK) vertinimo, gaunant paskolas iš šią savaitę startavusio 150 mlrd. eurų vertės europinio gynybos fondo.
„Kiek Lietuva prašys, tai tik Lietuva ir gali atsakyti. Tačiau, viskas priklausys nuo to, kokius paketus Lietuva pateiks. Tam, kad gauti SAFE (Europos saugumo veiksmų priemonių – ELTA) paskolas, reikia ne tik paprašyti, bet ir pateikti labai konkrečius projektus ir tam yra skirtas gana ribotas laikas – du mėnesiai nuo šios savaitės tam, kad būtų pateiktos paraiškos, po to keturi mėnesiai, kad būtų pateikti konkretūs projektai“, – penktadienį lankydamasis Rūdninkų kariniame poligone žurnalistams teigė A. Kubilius.
„Kiek girdžiu, Lietuva tam labai aktyviai ruošiasi. Manau, kad tikrai turime visą eilę labai svarbių gynybinių projektų, kurie sulauks pozityvaus EK vertinimo, apsisprendžiant dėl paskolų suteikimo“, – pažymėjo jis, aiškindamas, kad iš europinio gynybos fondo paskolas gali gauti bendri kelių Europos Sąjungos (ES) šalių arba kartu su Ukraina parengti projektai.
Todėl, eurokomisaro teigimu, europinėmis gynybos paskolomis būtų galima pasinaudoti ir šiuo metu vystant Baltijos gynybos linijos projektą. Pastarasis, anot jo, specifiškai įrašytas ir į Baltąją knygą, kurioje yra išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.
„Tai rodo, kad Europoje yra suprantama šios apsaugos svarba“, – akcentavo A. Kubilius, projektą Rūdninkų kariniame poligone aptaręs su Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministerijų ir kariuomenių atstovais.
„Tikiu, kad šis projektas, kuris prasideda gynybinių barjerų sukūrimu ant žemės, toliau bus plėtojamas ir į kitus barjerus, tame tarpe ir elektroninius, kad Europos Sąjungos ir NATO teritorija būtų tinkamai apsaugota. Kaip rodo karo Ukrainoje patirtis, būtent tokie fiziniai barjerai veikia labai labai efektyviai“, – pabrėžė jis.
Baltijos gynybos linijai prireiks maždaug 10 mlrd. eurų
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas tvirtina, kad Baltijos gynybos linijos projekto suma gali siekti per 10 mlrd. eurų. Todėl, pasak jo, ieškant reikiamo finansavimo, viena iš priemonių galėtų būti SAFE paskolos.
„Mes turime bendrai 10 mlrd. vertės projektą. Lenkijos kolegoms reikia dar šiek tiek laiko užbaigti savo skaičiavimus, bet šiuo metu tai yra 10 mlrd. eurų projektas“, – penktadienį Rūdninkų kariniame poligone žurnalistams sakė T. Godliauskas.
„Ieškome įvairių instrumentų. Vienas iš jų yra SAFE paskolos. Taip pat galime gauti šiek tiek pinigų iš Europos gynybos pramonės programos. Be to, ieškome ir ilgalaikių sprendimų, žiūrime į MFF (Europos Sąjungos daugiametė finansinė programą – ELTA), kuri gali būti kita šio projekto finansavimo dalis“, – vardijo jis.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad planuojama Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos liniją suderinti tiek technologine, tiek inžinerine prasme.
„Sutarėme, kad yra tam tikri elementai, kurie tinka mums visiems. Nuo inžinerinių fortifikacijų iki techninių elektroninių priemonių, (…) droninių ir antidroninių priemonių“, – pažymėjo T. Godliauskas.
ELTA primena, kad Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, kartu vysto Baltijos gynybos linijos projektą – išilgai rytinės NATO sienos kuria kontrmobilumo priemonių visumą, skirtą sustiprinti NATO sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą.
Gegužės viduryje Lenkijos gynybos viceministras paskelbė, kad dėl augančios Rusijos ir Baltarusijos grėsmės Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybos linijos bus sujungtos.
