Kiek mitų prigalvota apie mūsų krašto apsaugą, karius ir kariuomenę. Kalbos sklinda iš lūpų į lūpas, o kaipgi yra iš tiesų? Ta proga Krašto apsaugos ministerija paneigia melus, mitus ir netikslumus apie krašto apsaugą. O jų yra ne taip ir mažai:
1. Krašto apsauga turi daug pinigų arba 2 proc. BVP
Kai tik šalyje ima kam nors trūkti pinigų, visi kaip mat atsisuka į kariuomenę – štai, kas turi pinigų, nurėžkite nuo jų. Taip manančių gyventojų šalyje nemažai – praėjusiais metais atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad beveik 13 proc. gyventojų mano, kad daugiausia valstybės biudžeto lėšų yra skiriama gynybos reikmėms.
Tačiau gynybos sritis šiuo metu – viena mažiausiai finansuojamų sričių šalyje. Išlaidos šalies gynybai niekada, net šalies įstojimo į NATO metais, šalies ekonominio pakilimo metu, nesiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto (išlaidų gynybai dydis, kurio yra neformaliai sutarusios siekti visos NATO narės). Lietuvai įstojus į NATO, kasmet gynybai skiriamų valstybės asignavimų procentinė BVP išraiška mažėjo, o šių metų Krašto apsaugos ministerijos asignavimai tesudaro vos 0,88 proc. BVP. Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra beveik pačioje eilės pabaigoje. Gynybos finansavimas Lietuvoje taip pat yra vienas mažiausių Centrinės Europos regione – kaimynės Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc., taip pat beveik 2 proc. skiria Estija.
Ekonominio sunkmečio šalyje metu Krašto apsaugos ministerija solidariai kartu su kitomis šalies institucijomis mažino savo išlaidas, tačiau krašto apsaugos finansavimo mažinimas buvo ypač didelis. 2011-ieji, kaip ir praėję metai, krašto apsaugai yra išgyvenimo metai.
2. Kareiviška košė pusryčiams, pietums ir vakarienei
Kariuomenėje kariai košėmis nemaitinami. Maistas batalionų valgyklose yra įvairus, skanus ir sotus.
3. Kuri – šauktinių ar profesinės karo tarnybos karių – kariuomenė yra geresnė?
Gera kariuomenė yra ta, kuri yra gerai parengta, todėl nėra ypač svarbu, kuriuo principu – šauktinių ar karių profesionalų – pagrindu ji yra formuojama. Kur kas svarbesnis – rezervo klausimas. Organizuotas parengtų piliečių rezervas yra svarbus šalies gynybos ramstis ir nuo jo parengimo priklauso šalies saugumas. Vien tik reguliariųjų pajėgų karo atveju neužtektų, nes išlaikyti tokio dydžio kariuomenę, kurios gali prireikti kariniam konfliktui, – neįmanoma finansinė našta. Todėl labai svarbu parengti pakankamą skaičių piliečių, kurie karo atveju papildytų reguliariąsias pajėgas.
4. Kariūnai, kariai, karininkai, kareiviai, kadetai…?
Visi jie turi kario statusą, tačiau jų painioti nevertėtų. Ypač nedera kariūnais vadinti karininkus ar kitus karinį laipsnį turinčius karius. Kariūnas – Lietuvos karo akademijos studentus, t. y. būsimas karininkas (užsienyje aukštųjų karo mokyklų studentai vadinami kadetais).
Karininkai yra kariai, turintys karininko laipsnį (Lietuvoje pirmasis karininko laipsnis – leitenanto laipsnis – suteikiamas baigus keturių metų trukmės mokslus karo akademijoje arba Vadų kursus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. Aukščiausias karininko laipsnis Lietuvoje – generolo leitenanto (admirolo));
Kareivis – karys, turintis karinį laipsnį nuo jaunesniojo eilinio iki vyresniojo eilinio.
5. Armija = kariuomenė?
Savo kariuomenės armija nevadiname. Lietuva turi kariuomenę, bet ne armiją.
6. Lietuva karinėms jūrų pajėgoms brangiai pripirko „geldų“.
Lietuva iš Didžiosios Britanijos įsigijo du „Hunt” klasės minų paieškos ir nukenksminimo laivus M53 ir M54, kurie yra visiškai modernizuoti. Laivai statyti prieš 25 metus, tačiau juos įsigijome visiškai modernizuotus. Atnaujinti laivų korpusai, patobulintos laivo ir ginkluotės valdymo sistemos, įdiegtos vienos naujausių pasaulyje minų paieškos ir naikinimo užduotims vykdyti reikalingos priemonės (sonarai, valdymo ir vadovavimo ir minų naikinimo sistemos). Vadovavimo ir valdymo sistema, minų medžiojimo sistema, pagrindiniai varikliai, kitos pagalbinės sistemos yra visiškai nauja. Korpusai sertifikuoti 20 metų eksploatacijai, kuri vėliau gali būti pratęsta. Laivų korpusai yra pagaminti iš stiklo pluošto ir jų tarnybos laikas ne taip priklauso nuo eksploatacijos laiko kaip metalinis korpusas. Didžiosios Britanijos karališkasis karo laivynas planuoja turimus „Hunt“ eksploatuoti toliau, atlikus panašų laivų modernizavimą.
7. Rengtis gynybai neverta, nes mus turi apginti NATO/nes mūsų niekas nepuls/nes mes neapginami ir mus užims per X valandų.
Atrodo, Lietuvai įstojus į NATO visi lengviau atsikvėpėme: dabar bus kam pasirūpinti mūsų šalies saugumu ir gynyba. Ateis kiti, suprask, NATO ir mus apgins. Tačiau NATO nėra kiti, NATO esame mes patys, lygiaverčių šalių aljansas, kuris stiprus tiek, kiek stipri kiekviena jo narė. Visos narės atsakomybės, įsipareigojimų naštą turi dalytis daugmaž tolygiai ir vienodai atsakingai vystyti karinius pajėgumus.
Neverta tikėtis, kad nuo šiol atsakomybę už savo pačių saugumą perdavėm kažkam kitam ir mums patiems tuo rūpintis nebereikia. Taip, narystė NATO mums suteikia realias saugumo ir kolektyvinės gynybos garantijas – garantijas, kad pavojaus akivaizdoje Lietuva neliks viena. Tačiau Lietuva turi būti pati pasirengusi atremti karinę grėsmę ir sugebėti priimti sąjungininkų paramą.
Nors tiesioginės karinės grėsmės Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nėra, tačiau šiandieninė saugumo aplinka yra dinamiška ir sunkiai prognozuojama, todėl ruoštis įvairiems išorės pavojams ir grėsmėms yra būtina.
Šalies gynyba yra ne tik kariuomenės, bet visos valstybės, visų piliečių bendras reikalas, todėl reikia vystyti ne tik reguliariąją kariuomenę, bet ir kariuomenės rezervą, t. y. parengti piliečius ginti savo šalį. Karai laimimi ne tik karinės jėgos persvara, bet ir tautos valia ir nepalaužiamu ryžtu ginti savo šalį nuo agresoriaus. Tai ir buvo ta priežastis, kodėl Suomija 1939–1940 m. Žiemos kare išliko kaip valstybė, atsilaikiusi prieš Sovietų Sąjungą.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (69 proc.) pritaria, kad Lietuvos piliečiai turi būti apmokyti ginti savo šalį.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informacija
