Kas trečias lietuvis naudotus daiktus perka arba parduoda internetu, tačiau likusieji nelinkę to daryti. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad jų daiktų kažkam gali reikėti.
Taip teigė kas ketvirtas Lietuvos gyventojų tyrimo, kurį skelbimų portalo Plius.lt užsakymu šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvis.
Remiantys reprezentatyvaus tyrimo, kuriame dalyvavo 1002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.) nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai perka ir parduoda internetu 26-35 m. amžiaus Lietuvos gyventojai.
Pasak Martyno Basoko, UAB „Plius“ generalinio direktoriaus, apklausa patvirtina, kad lietuviai labiau linkę įsigyti naudotus daiktus nei juos parduoti.
„Reikėtų įvertinti ir tai, kad asmeninių naujų ar naudotų daiktų pardavimas internetu Lietuvoje nėra itin populiarus, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Paradoksalu, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur pragyvenimo lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvoje, žmonėms svarbu sėkmingai parduoti nebenaduojamą daiktą, t. y. sudaryti naudingą sandorį su kitu žmogumi.
Toks sprendimas šiose šalyse laikomas protingu ir praktišku. Lietuvių požiūris taip pat pamažu keičiasi. Išskirčiau jaunesnės kartos interneto vartotojus, kurie yra lankstesni ir aktyvesni, todėl drąsiai naudojasi skelbimų portalais“, – teigia M. Basokas.
Lietuviai neturi laiko
Lietuviai ne tik abejoja, kad nebenaudojamų, tačiau tinkamų naudoti daiktų gali prireikti kitiems, tačiau ir neturi laiko juos parduoti – 14 proc. mano, kad pardavimas internetu – ilgas ir sudėtingas procesas. 12 proc. teigė, kad galimas uždarbis neatperka rūpesčių, susijusių su pardavimo procesu.
Finansinę naudą įžvelgia tik kas šeštas
Tyrimo dalyviai pažymėjo ir pagrindines priežastis, kodėl nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus parduoda internetu. Esmine priežastimi buvo įvardintas noras lengvai ir nemokamai atsisakyti daiktų, kurių nebereikia (20 proc. respondentų).
Dažniausiai minėtą priežastį įvardijo jauniausi respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
Kas šeštas respondentas įžvelgia finansinę naudą ir mano, kad parduoti jam nebereikalingą, tačiau naudoti dar tinkamą daiktą yra paprastas būdas gauti papildomų pinigų.
Plius.lt vadovas pastebi, kad lietuviai yra taupi tauta, dėl to ir įvairių komisų tradicija Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei dvidešimtmetį, naudotą automobilį taip pat dauguma yra tiek pirkę, tiek ir pardavę.
„Visgi nedaugelis susimąsto, kad jų namuose yra nebenaudojamų, kartais net nesudėvėtų daiktų, kurie galėtų būti naudingi kitiems. Neabejoju, kad kiekvienas peržiūrėjęs spintą ar garažą suras daiktų, kuriuos pardavęs ne tik užsidirbs, tačiau pradžiugins ir kitą, reikiamo daikto ieškojusį asmenį“, – abipusę naudą įžvelgia M. Basokas.
Dalis tyrimo dalyvių išskyrė ir tai, kad parduoti dar tinkamus naudoti, tačiau nebereikalingus daiktus yra ekologiška, nes jie „prikeliami“ naujam gyvenimui (8 proc.), kiek mažesnė dalis teigė, kad tai madinga (5 proc.).
