Lapkričio 11 d. nepriklausomiems šilumos gamintojams surengtame seminare – diskusijoje „Dėl Kauno m. integruoto šilumos tiekimo tinklo plėtros perspektyvų“, AB „Kauno energija“ paskelbė, kad bus kuriamas nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie tinklo reglamentas („Grid Code“).
Toks dokumentas bus pirmasis ir kol kas neturintis analogų Lietuvoje. Kaip sakė renginyje dalyvavęs bendrovės, rengsiančios reglamento projektą, atstovas dr. Vykintas Šuksteris, tokio reglamento kūrimo praktikos nedaug yra ir pasaulyje.
Reglamentas reikalingas nustatyti aiškias ir vienodas prisijungimo prie Kauno m. integruoto šilumos tiekimo tinklo sąlygas visiems potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie planuoja Kaune statyti katilines ar kogeneracines elektrines ir pardavinėti kauniečiams jose pagamintą šilumą.
Kadangi numatoma šilumos pasiūla žada bene 5 kartus viršyti paklausą, toks dokumentas reglamentuotų, kiek, kokiomis sąlygomis ir iš kurio gamintojo AB „Kauno energija“ pirktų šilumą bei kaip techniškai įgyvendinti patį prisijungimo procesą ir dispečerinį šilumos tiekimo proceso valdymą.
Šiuo metu AB „Kauno energija“ yra gavusi 9 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų paraiškas prisijungti prie bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo.
Pagrindinis siekiamas kuriamo reglamento rezultatas – tipinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri turėtų būti pasirašoma su visais nepriklausomais šilumos gamintojais. Abu dokumentai turėtų būti parengti per 3 mėnesius. Šių norminių dokumentų sukūrimu išreiškė pozityvų susidomėjimą ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Seminaras – diskusija surengtas siekiant visas suinteresuotas puses – miesto savivaldybės kaip šilumos tiekimo organizatorių, visus potencialius nepriklausomus šilumos gamintojus bei šilumos tiekėjus – sukviesti bendram pokalbiui. Jo metu viešai buvo pranešta, kas kokias jėgaines ketina statyti Kaune, koks yra miesto šilumos poreikis, kokia yra miesto savivaldybės pozicija konkurencijos atsiradimo šilumos gamybos sektoriuje atžvilgiu bei kokios yra realios šilumos gamybos sąlygos Kaune. Visiems seminaro dalyviams buvo suteikta galimybė viešai išsakyti savo pozicijas apie planuojamus šilumos gamybos projektus ir problemas, su kuriomis susiduriama juos įgyvendinant.
Taip pat seminare – diskusijoje buvo pristatytos ir integruoto šilumos tiekimo tinklo plėtros perspektyvos, šilumos tiekimo tinklo reglamento kūrimo aspektai, teisės aktai, reglamentuojantys šilumos gamybą ir tiekimą, bei perspektyviniai AB „Kauno energija“ planai ir veiksmai vystant šilumos gamybą ir tiekimą.
Paminėta, kad visi – ir esami, ir potencialieji nepriklausomi šilumos gamintojai nuo 2016 metų pradžios turės vykdyti ES direktyvos 2010/75/ES reikalavimus, kurie nustatys dar griežtesnius taršos iš didelių katilų apribojimus. Akcentuota, kad tai – naujas iššūkis šilumos sektoriui, nes iki 2016 metų pagal šios direktyvos reikalavimus reikės įvykdyti daug radikalių technologinių pertvarkymų, kurie sumažintų kenksmingų medžiagų išmetimus į aplinką. Šie pertvarkymai pareikalaus ne tik daug laiko, bet ir investicijų.
Taip pat seminaro metu visiems potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams buvo paminėta, kad iki 2018 metų pagal galiojančią šilumos pirkimo – pardavimo sutartį AB „Kauno energija“ privalo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinė nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. visos integruotame tinkle suvartojamos šilumos.
Seminare dalyvavę Kauno m. savivaldybės tarybos nariai R. Šatkauskas ir G. Žukauskas pabrėžė, kad renginys surengtas pačiu laiku ir kad jis padės užtikrinti prisijungimo prie tinklo proceso skaidrumą. Prelegentai išreiškė viltį, kad seminaro dalyviai padės valdžios institucijoms surasti atsakymus, kaip reikia tvarkyti šilumos ūkį, kad jis veiktų efektyviai ir kokius sprendimus priimti, kad šilumos kaina gultų kuo mažesne našta žmonėms.
