Šį ketvirtadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo dienos ir Baltijos kelio dienos minėjimas.
„Prieš 23-erius metus apie du milijonus lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, aiškiai žinodami, ko reikalauja. Garsiai, bet taikiai pranešėme, kad susitelkėme prieš melą ir okupaciją, susivienijome už laisvę. Mūsų istorijoje ši diena įrašyta Baltijos kelio vardu. Trijų nedidelių tautų apsisprendimą liudijanti akcija tada pribloškė net didžiąsias pasaulio valstybes, – minėjimo metu kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. – Kiekvieno mūsų apsisprendimas įsiliejo į bendrą Baltijos tautų valią, kurios simboliu tapo 650 km nusidriekusi gyva žmonių grandinė. Neturėtume pamiršti, kad dar visai neseniai buvome okupuotos valstybės piliečiai, ne taip seniai pasuose mūsų pavardės ir vardai buvo rašomi svetima kalba, ir kaip nelengvai kovojome už žmogaus teises ir žodžio laisvę. Todėl šiandien džiaukimės laisvės dešimtmečiais ir visada prisiminkime, kad už laisvę reikia kovoti ir ją saugoti.”
Minėjime dalyvavo LR Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė, Arimantas Dumčius ir Kazimieras Kuzminskas.
„Mieli tremtiniai, mano broliai ir seserys, 1939 ir 1941 metai Lietuvai ir mums buvo tragiški. Dabar, gyvendami kitokį gyvenimą, būkime vieningi, branginkime laisvę ir demokratiją. Mes ištikimi Kaunui, norime, kad jis klestėtų, visi kartu dirbkime dėl jo gerovės”, – sakė V. M. Čigriejienė.
Minėjime dalyvavo Kauno miesto tarybos nariai, Šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai. Pastarųjų vardu kalbėjo pirmininkas Juozas Savickas: „Dabar didžiausią naštą turi prisiimti LR Seimo nariai. Laisvę turim, bet ar mokame laisvi gyventi, ar mokame laisve naudotis. Pasigirsta balsų, kad ne už tokią laisvę kovojom. Puoselėkim iškovotas vertybes, nepraraskim stiprybės.”
Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės atliekamos dainos susirinkusius paskatino susimąstyti apie nueitą kelią ir laisvės kainą. Susirinkusiesiems renginio vedėjas Vilius Kaminskas skaitė patriotinius poeto Vytauto Cinausko eilėraščius.
Minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie Nežinomojo kario kapo ir Laisvės paminklo, paskui mero A. Kupčinsko kviečiami susikibo rankomis ir sudarė minėjimo dalyvių, laisvę branginančių piliečių, grandinę.
Minėjimą surengė Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
17 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al. 39) vyks Juodojo kaspino dienai atminti ir Baltijos kelio metinėms skirtas koncertas, kurio metu pasirodys Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras „Aidas” (vad. Tadas Šumskas).
Danutė Marcinkevičienė
