Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi siūlomus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, pranešė kai kuriems iš jų nepritarianti.
Ūkio ministerijos parengtame įstatymo projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, siūloma padidinti mažos vertės prekių ir paslaugų pirkimo ribą nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų, o darbų – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų. STT nuomone, šiuo metu reikėtų atsisakyti ketinimo dvigubai didinti mažos vertės viešųjų pirkimų viršutines ribas.
“Tai būtų galima daryti tik tuo atveju, jeigu būtų įvesti papildomi kontrolės reikalavimai mažos vertės pirkimams, pavyzdžiui, nustatyta bendra ir visiems privaloma mažos vertės pirkimų riba, nuo kurios tokius pirkimus vykdytų tik viešojo pirkimo komisija”, – teigiama pranešime.
Tyrėjų vertinimu, nepagrįstai siūloma numatyti tam tikrų reikalavimų (pavyzdžiui, gauti sutikimą iš Viešųjų pirkimų tarnybos dėl pirkimų atlikimo neskelbiamų derybų būdu ar vidaus sandorių sudarymo) taikymą tik didelės apimties pirkimams. Remiantis įstatymo projektu, didelės apimties prekių ir paslaugų pirkimu būtų laikomas didesnės kaip 5 mln. litų, o darbų – didesnės kaip 20 mln. litų vertės pirkimas.
“STT nuomone, taip būtų sumažinta Viešųjų pirkimų tarnybos vykdoma savalaikė pirkimų kontrolė bei sudaromos prielaidos neskaidriems pirkimams”, – nurodoma pranešime.
Tarnyba teigia nepritarianti siūlymui įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas būtų nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir supaprastinto pirkimo procedūras, keičiant pirkimo sutarties sąlygas, atliekant didelės apimties pirkimą neskelbiamų derybų būdu, atliekant vidaus sandorius.
“Reikėtų peržiūrėti ir galimai supaprastinti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų išdavimo procedūras (siekiant sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms)”, – nurodo STT.
Anot STT, siūlymas naikinti išorinės kontrolės kriterijus gali sąlygoti viešųjų pirkimų procesų skaidrumo mažėjimą.
Tyrėjų teigimu, vykdant projekto konkursą ir perkant menines, kultūrines paslaugas, reikėtų nustatyti, kad perkančioji organizacija parengtų pasiūlymų vertinimo kriterijus, kai nėra remiamasi mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais, suderintų su Viešųjų pirkimų tarnyba ir skelbtų viešai.
“To nedarant, perkančiosioms organizacijoms būtų suteikta labai didelė diskrecija pačioms nusistatyti pasiūlymų vertinimo kriterijus”, – teigia tarnyba.
STT atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų procedūroms išliekant korupcijos pasireiškimui rizikingų sričių sąraše, nėra tikslinga atsisakyti tiekėjo sąžiningumo deklaracijos reikalavimo.
“Priešingai, sąžiningumo deklaraciją reikėtų nustatyti ir perkančiosios organizacijos darbuotojams, rengiantiems pirkimo užduotis, nes būtent nuo pirkimo užduoties parengimo labai priklauso viso viešojo pirkimo skaidrumas”, – nurodoma pranešime.
Be to, STT vertinimu, siūlomais Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimais nėra visiškai įgyvendinama Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos priemonių plano 4.7 priemonė, kurios esmė yra įtvirtinti pareigą perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti informaciją, susijusią su pirkimų metu pateiktais pasiūlymais ir rezultatais (viešinant visas viešųjų pirkimų sutartis, kai tam panaudoti valstybės biudžeto asignavimai).
Seimas prieš dvi savaites po pateikimo pritarė Ūkio ministerijos parengtoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms.
