Beveik trečdalis visų Europos sąjungos moterų nuo 15 metų amžiaus bent kartą patyrė fizinę ar seksualinę prievartą. Tai paaiškėjo Europos Sąjungos prigimtinių teisių agentūrai atlikus didžiausią istorijoje pasaulio tyrimą dėl smurto bei prievartos prieš moteris namuose, darbe, viešumoje bei internete. Paaiškėjo stulbinantys rezultatai – net 55% iš 42,000 apklaustųjų moterų sakė, jog prie jų buvo bent kartą seksualiai priekabiaujama, dažniausiai tai pasitaikydavo darbe. Net 32% visų seksualinio priekabiavimo aukų sakė, jog kaltininkas buvo viršininkas ar kolega ar klientas.
Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas – viena diskriminacijos dėl lyties formų. Anot Lietuvos Respublikos Seimo Jungtinių tautų vystymo programos parengto leidinio „Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus veiksmų planą“, seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Jis turi daugybę formų. Tai geidulingi žvilgsniai, švilpčiojimai, asmens seksualinių ypatybių aptarinėjimas, tariamai atsitiktiniai prisilietimai prie kūno dalių, gašlūs ar grasūs laiškai, pasakojimai apie seksualinį išnaudojimą, pornografinio pobūdžio vaizdai, intymūs gestai, nepageidaujami prisilietimai ar apkabinimai, seksualinio pobūdžio veiksmai iš pasalų (pvz. griebiama už krūtinės ar sėdmenų), moters darbo sabotažas, užgaulūs grafiti, žeminantys juokeliai ar paveikslėliai, perdėtas, pašaipus mandagumas, įkyrūs, nepadorūs telefono skambučiai, pornografiniai paveikslėliai darbo vietose, reikalavimas, kad darbuotojos rengtųsi per daug apnuoginančiais drabužiais, netinkamos dovanos (tarkim moteriškas apatinis trikotažas), čiaupsėjimo ar siurbimo garsai, psichologinis spaudimas aukai bei seksualinė prievarta, seksualinių paslaugų siūlymas, asmeninės erdvės pažeidimas ir pan.
Seksualinio priekabiavimo žala aukai
Seksualinis priekabiavimas darbe aukai gali sukelti nepageidaujamų psichologinių padarinių – depresiją, nerimą, panikos priepuolius, gėdos bei kaltės jausmą. Seksualinio priekabiavimo aukos dažnai jaučiasi bejėgės, praranda kontrolę, pasitikėjimą savimi bei motyvaciją dirbti. Aukos jaučiasi apgautos, pažemintos bei izoliuotos. Jos dažniausiai ne tik prarandą darbą – būna atleistos už tai, jog atsisakė tenkinti vadovo seksualinius poreikius arba neištvėrusios priekabiavimo pačios meta darbą, bet ir dažnai sunkiai atsigauna po patirto pažeminimo darbe. Daugeliui nukentėjusiųjų nuo seksualinio priekabiavimo atsigavimas gali tapti sudėtingu ir ilgu procesu.
Moterys Lietuvoje nesiskundžia
2012 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateiktas tik vienas skundas dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau anoniminių skambučių dėl seksualinio priekabiavimo buvo sulaukta – rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos 2012 m. ataskaitoje. Ką tai rodo? Kad moterys patiriančios seksualinį priekabiavimą Lietuvoje vis dar bijo skųstis, bijo pakenkti savo ateities karjerai ar bijo pačios būti apkaltintos aplinkinių, neva išprovokavo priekabiavimą. Mergina pravarde Cikas supermama.lt forume rašo: „Būna, tikrai pasitaiko. Vyrukai jau tokie pribrendę nepraleidžia progos paspoksoti ar net kokią repliką numesti. O “po darbo” ir rankų nebelaiko. Kolkas jokių kovos priemonių nesiėmiau. Dažniausiai apsimetu, jog to nepastebiu, bijau didesnių priekabiavimų“. Aukoms, patyrusioms seksualinį priekabiavimą tiesiog lengviau mesti darbą. „Susidūriau. Prisiminti ir pasakoti nenorėčiau. Ir graibėsi tas iškrypėlis ne už užpakalio…Ir ne mane vieną. Kažkada kalbėjau su bendradarbėm, jos viska išmėginę buvo – ir gražiuoju kalbėtis, ir nelabai. Niekas nepadėjo. Pakeičiau darbą. Kitos išeities nebuvo.“ – rašo to paties forumo narė Alexandra.R. O štai mergina forume tax.lt paklaususi, ar sakyti būsimam darbdaviui, jog išėjo iš darbo dėl seksualinių priekabiavimų, sulaukė patarimų: „Ne, ne jokiu būdu nesakyti. Mūsų visuomenės nuomone kalta pati moteris, vadinasi reikėjo su maišu į darbą eiti.“, „Paminėjusi tokią priežastį naujo darbo tikrai negaus.“, „Tai pats rimčiausias motyvas ir pati rimčiausia priežastis ieškoti kito darbo, vis tik apie tai sakyti nereikia. Pas mus tuoj bus pasakyta taip, kad pati akelėmis mirksėjai, o paskui girdi prie jos priekabiauja“. Beje, pirmą kartą dėl seksualinio priekabiavimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaltininką nubaudė tik 2006 metais. Seksualinio priekabiavimu darbe apkaltintas asmuo gavo įspėjimą.
Ką daryti kai prie tavęs kabinėjasi?
Nelaikykite seksualinio priekabiavimo normaliu elgesiu, nemanykite, jog nieko neatsitiko ir nesvarbu, jog niekas daugiau nematė, kaip prie jūsų buvo kabinėjamasi. Seksualinis priekabiavimas – tai nusikaltimas. Už tai galiojančiame Baudžiamojo kodekso 119 skirsnyje net numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Būtinai priekabiautojui griežtai liepkite liautis, pasakykite jam, jog nenorite seksualinio dėmesio bei praneškite, kokio elgesio iš jo tikitės ateityje.
Nesijauskite blogai, jūs nekalta dėl priekabiautojo veiksmų. Jei nenorite apie tai kalbėtis su pažįstamais žmonėmis ar neturite su kuo pasikalbėti, jūs galite paskambinti psichologinės pagalbos telefonu ar lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Jei priekabiautojas yra jūsų kolega, pasikalbėkite su savo viršininku. Jūsų darbdavys turi žinoti esamą situaciją ir pats imtis priemonių. Jei priekabiautojas – jūsų viršininkas, pakalbėkite su jo vadovu.
Svarbiausia netylėkite! Jei prie jūsų seksualiai priekabiauja, jūs turite teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Svarbu problemą kelti į viešumą, nes net jums ir išėjus iš darbo, priekabiautojas liks nenubaustas ir galės toliau seksualiai priekabiauti prie naujų aukų.
