Trečiadienio vakarą VDU Didžiojoje salėje vyko kandidatų į Kauno merus debatai. Jie galėjo būti istoriniai: dalyvauti turėjo ne tik trys turbūt realiausi kandidatai – Andrius Kupčinskas, Rimantas Mikaitis ir Visvaldas Matijošaitis, bet ir unikalios visoje Lietuvoje Kauno reputacijos šaukliai – Vytautas Šustauskas, Kęstutis Pūkas ir Aušra Ručienė. Pastarasis trejetas, deja, nedalyvavo. Ir vis tiek tai buvo unikalus reginys.
Absurdo elementai
Kadangi iš pastarojo trejeto netikėtai nepasirodė nė vienas kandidatas, liko nepanaudotų kėdžių, vandens buteliukų ir absurdo rezervų. Kita vertus, absurdo spragą netikėtai puikiai užpildė judėjimo „Dirbam Kaunui“ vadovas Gintautas Labanauskas – pavyzdžiui, atsakydamas į klausimą kaip gerinti Kauno demografinę padėtį ir sustabdyti jaunų protų nutekėjimą iš miesto, ėmė pasakoti anekdotą apie „sūnų slieką“ ir „tėvą slieką“. Sūnui paklausus, kodėl šie gyvena „šūde“, tėvas atsakė, kad čia „tėvynė“.
Salėje kelioms sekundėms stojo nejauki tyla, šio reportažo autorius susižvalgė su šalia sedėjusiais, rankomis užsidengė veidą, ir išgirdo kaip per salę, pamažu suvokusią situaciją, ima ristis pašaipaus juoko ir švilpimo banga. Reakcija buvo viena, priežastys dvi: vieniems G. Labanauskas tiesiog įžeidė patriotiškus jausmus, kitiems – tiesiog skonį, debatų adekvatumo viltį ir humoro jausmą. Kiek vėliau atsakydamas į kitą klausimą, G. Labanauskas, užuot atsakęs, jau tiesiog visiems siūlė stotis ir eiti alaus, nes jau nusibodo. Ne, čia ne satyra. Viskas taip ir buvo.
Visvaldas Matijošaitis, tuo tarpu – buvo skelbta, kad debatuose nedalyvaus, tačiau vis dėlto atvyko – vos iš rankų paleidęs mikrofoną vis apsižodžiuodavo su kuriuo nors iš šalia sėdinčių kandidatų. „Vičiūnų“ įmonės vadovas net sugebėjo įžeisti kažką iš auditorijos: kalbėjo, kad jaunimas, užuot važiuodamas skinti braškių į Ispaniją, turėtų likti Lietuvoje ir kantriai lipti karjeros laiptais; ir tik atidavęs mikrofoną ir turbūt sulaukęs replikos iš pirmųjų žiūrovų eilių, sugebėjo žiūrovui pilnu balsu atrėžti – „tau tai tiktų ir braškes skint“. Salėje vėl kilo ūžimas ir dar keliolika procentų pakilo universalus kognityvinio disonanso pojūtis.
Kauno liberalai facebook paskyros nuotr.
Apskritai sklandžiai, be kuriozų ir daugmaž į temą kalbėjo tik A. Kupčinskas, R. Mikaitis ir Eligijus Dzežulskis, kandidatas iš judėjimo daugeliui labai kontraversiškus jausmus keliančiu pavadinimu: „Kaunas plius Puteikis“.
R. Mikaitis, buvo ypač diplomatiškas, naudojo tokias frazes kaip „nenoriu tiesiog žerti kritikos valdantiesiems“ ir į visus klausimus atsakė per tradicinę Liberalų sąjudžio programos prizmę: investicijų pritraukimas, mokesčių mažinimas, lengvatos ir skatinimas norintiems kurti verslą. Tačiau nežinia, ar geriems rezultatams rinkimuose užteks pakartoti programos nuostatas.
A. Kupčinskui teko kentėti kandžias pastabas iš V. Matijošaičio („jeigu išrinks, tai pats vėliau ir pasitrauksiu, tikrai nekandidatuosiu trečiai ar ketvirtai kadencijai“), bet ir pats dabartinis meras buvo labiau linkęs į konfrontaciją – pavyzdžiui, apkaltino R. Mikaitį nepilietiškumu, kai šis pasakė nemanąs, kad mokyklose vaikams prieš pamokas reiktų giedoti himną, ir kad tam užtenka valstybinių švenčių.
Dar dabartinis miesto meras, paklaustas kaip mato Kauną po ketverių metų, kažkodėl pradėjo pasakoti, kad tada švęsime valstybės šimtmetį, o vėliau sulaukęs priekaištų iš auditorijos dėl per paskutinius metus nedaug pasikeitusiu Kauno ir „vaiduoklių“, apkaltino klausimą uždavusį vaikiną „pesimizmu“ – čia galima tik pastebėti, kad tai yra buvusio Kauno mero A. Garbaravičiaus stilius.
Auksinė avietė – socialdemokratams
Kaip žinote, auksinėmis avietėmis JAV apdovanojami blogiausi filmai ar blogiausi aktoriai ir jų vaidyba. Šiuose debatuose – be konkurencijos – avietės nusipelnė socialdemokratai ir jų kandidatė į merus Orinta Leiputė. Tiesiog įsivaizduokite šios situacijos avietiškumą:
Kai atėjo eilė žiūrovų klausimams, ir dauguma jų buvo skirta dabartiniam merui A. Kupčinskui, mikrofono auditorijoje panoro jaunas vaikinas. Klausimas skambėjo puikiai – vaikinas nedrąsiu balsu piktinosi, kad Kaunui dabar kuriamas aukos įvaizdis, miestiečiams bandoma įteigti, esą juos skriaudžia vyriausybė – ar tikrai ji kauniečius skriaudžia, ir kam apskritai rinktis tokią komunikaciją? Vos prieš kelias dienas būtent apie tai rašė KaunoŽinios.lt – galbūt klausimą padiktavo tas straipsnis, o galbūt tai tik sutapimas, rodantis problemos realumą.
Šis klausimas, žinoma, turėjo būti užduotas merui A. Kupčinskui. Jaunuoliui taip nepasirodė, ir šis kreipėsi į O. Leiputę: „Jūs, kaip vyriausybės atstovė, pakomentuokite“. Kandidatė noriai priėmė klausimą ir ėmė sklandžiai dėstyti nuobodų atsakymą apie nieką.
Kol O. Leiputė kalbėjo, A. Kupčinskas atsistojo iš savo vietos ir nuėjo kažką pasakyti debatų moderatoriui.
Pasirodo, klausimą uždavęs jaunuolis buvo LSDP narys, žmogus iš to paties sąrašo, kaip ir O. Leiputė. A. Kupčinskas perėmė mikrofoną: „Žmonės iš to paties sąrašo neturėtų uždavinėti vienas kitam klausimų“. Puikus pastebėjimas, pone Kupčinskai. Geriausioji dalis: O. Leiputė net nereplikavo A. Kupčinskui ir nebandė gintis, liko sėdėti ir kaltai žiūrėjo į vieną tašką, kaip nusirašinėjant pagautas mokinys. Klausimą iš auditorijos uždavęs „atsitiktinis“ jaunuolis irgi liko sustingęs dar geras penkiolika minučių.
Gaila, kad visa tai matė tik keli šimtai žmonių – šie debatai galėtų ir turėtų vykti per nacionalinį transliuotoją – jeigu tai nepriverstų G. Labanausko, O. Leiputės, V. Matijošaičio ir kitų į savo rinkėją žiūrėti rimčiau, tuomet dar geriau – Kaunas ir likusi Lietuva suvoktų tikrąjį politikos savivaldos lygmenyje problemų mastą.
