Šių metų gegužės 16 d. Apple TV+ išleido ilgai lauktą mokslinės fantastikos serialą „Robotas žudikas“ (angl. Murderbot). Šis serialas paremtas rašytojos Marthos Wells knygų serija “Roboto žudiko dienoraščiai” (angl. The Murderbot Diaries), o pirmasis sezonas sukurtas pagal pirmąją novelę – “Visos sistemos – raudonos” (angl. All Systems Red).
Serialas savęs atradimo kelionėje seka apsaugos robotą Nr. 238776431, vėliau pasivadinusį Robotu žudiku, kuris slapta nulaužia savo valdymo modulį ir įgyja laisvą valią, tačiau stengiasi tai nuslėpti, nes jei tiesa išaiškėtų, jam grėstų rimtos pasekmės. Idėja tikrai nėra nauja: robotas, kuris išsilaisvina iš savo funkcijų ribų, ima svarstyti apie žmonių elgesį ir kelti klausimus apie moralę – tai dažnai pasikartojanti tema mokslinėje fantastikoje.
Nulaužęs savo valdymo modulį, jis prisijungia prie išsaugojimo aljanso (angl. Preservation Alliance) – hipių komuną primenančios mokslininkų grupės, tiriančios pavojingą planetą. Jo misija – saugoti mokslininkus. Ši grupė skeptiškai žiūri į robotų naudojimą – jiems tai primena vergiją. Tačiau, norėdami gauti tyrimams būtinas licencijas, jie priversti pasinaudoti sargybinio paslaugomis. Dauguma grupės narių pasitiki juo ir priima jį kaip komandos dalį, ypač jų vadovė – Mensah (Noma Dumezweni). Vienintelis išsiskiriantis skeptikas – Gurathin (David Dastmalchian), kuris nuolat abejoja roboto ketinimais.

Serialas analizuoja mūsų santykį su technologijomis. Nors dirbtinis intelektas šiame pasaulyje kuriamas tam, kad padėtų žmonėms, serialas subtiliai rodo, kaip tai gali tapti grėsme. Jau pirmajame epizode rodoma, kad robotas, praradęs kontrolės mechanizmus, gali virsti žudymo mašina. Ši idėja perteikiama per įterptus trumpus, nerimą keliančius vaizdus – lyg techninės klaidos ar prisiminimų nuotrupos.
Nors intelektą įgaunančių mašinų tema kai kam gali pasirodyti nuvalkiota, „Robotas žudikas“ ją pateikia naujai per komedijos prizmę. Mašinai sunku suprasti žmonių emocijas, jis viską vertina logiškai – todėl daugelis situacijų tampa absurdiškos. Šis sarkastiškas, sausas humoras iš pradžių veikia gana gerai, bet ilgainiui kai kurie juokeliai tampa nuspėjami. Pavyzdžiui, tipinis „jei turėčiau skrandį, apsivemčiau“ komentaras – girdėtas kone kiekviename seriale apie veikėją, kuris neturi žmogaus savybių. Kai kurios frazės atrodo lyg parašytos paskutinę minutę. Vis dėlto, ne visi humoro momentai nuvilia – kiekvienas žiūrovas ras bent vieną sceną, kuri privers nusišypsoti.

Viena iš silpnesnių pirmojo sezono pusių – antraplaniai veikėjai. Pirmasis sezonas dažniausiai skirtas pasaulio ir veikėjų kūrimui, bet šiuo atveju tai padaryta gana paviršutiniškai. Komandoje – šeši mokslininkai, bet tik du iš jų turi aiškius charakterio bruožus: Mensah ir Gurathin. Likusieji dažnai nublanksta fone ir atlieka tik „pritariamo balso“ funkciją. Jų istorijos, vidiniai konfliktai ir motyvacija – beveik neišvystyti.
Vienintelis iki galo tikrai išplėtotas veikėjas – pats Robotas žudikas. Jis tingus, neryžtingas, bet ir savotiškai žmogiškas. Vietoj to, kad vykdytų apsaugos užduotis, jis leidžia valandas žiūrėdamas draminius serialus apie žmonių ir robotų gyvenimus. Šis kontrastas tarp jo pareigų ir elgesio padeda sukurti tikrą, gyvą personažą. Knygų gerbėjams gali trūkti išsamesnio Roboto vidinio balso – knygose būtent tai kuria jo unikalų charakterį. Serialas bando tą perteikti balsu už kadro, bet ne visada tai veikia pakankamai stipriai.

Didelis indėlis tenka aktoriui Aleksandrui Skarsgardui, kuris ir vaidiną pagrindinį veikėją. Nors Skarsgardas dažnai vaidina energingus, charizmatiškus veikėjus, čia jis tampa šalčiausiu padaru seriale. Net banalūs juokeliai, pasakyti su tinkama aktoriaus intonacija, įgauna naują atspalvį.
Mokslinė fantastika vis dar išlieka vienu iš ryškiausių popkultūros žanrų. Ne vienas TV serialas šioje srityje tapo pasauliniu fenomenu. „Robotas žudikas“ dar tik pradeda savo kelionę – pirmasis sezonas finišuos liepos 15 dieną, tad dabar yra puikus metas prisijungti prie jo žiūrovų gretų.
Nors serialas turi trūkumų – šiek tiek lėkštokas humoras, ne iki galo išvystyti veikėjai – jis turi daug potencialo. Serijos trumpos, apie 30 minučių, lengvai žiūrimos, bet jose slypi kur kas daugiau nei įprastame komediniame seriale. Jei ieškai šviežio, sarkastiško žvilgsnio į klasikines mokslinės fantastikos temas – „Robotas žudikas“ gali būti kaip tik tau.