Įspūdingiausios vietos Lietuvoje fotografijai dronais

Kai laikai pultelį rankose ir matai, kaip tavo dronas pakyla į dangų, Lietuva atsiveria naujomis spalvomis. Iš oro mūsų kraštovaizdis pasirodo visai kitoks: upių vingiai piešia ornamentus, miškų jūros banguoja horizontuose, miestų architektūra įgauna naują geometriją…

Fotografija dronais Lietuvoje sparčiai populiarėja. Anot Drone Industry Insights ataskaitos, per pastaruosius penkerius metus bepiločių naudojimas asmeninei ir meninei fotografijai Lietuvoje išaugo net 45 %!

Šiam menui puikiai tinka pažangūs dronai, tokie kaip DJI Mavic 4 Pro. Dėl aukštos kokybės jutiklio, ilgo skrydžio laiko ir išskirtinės stabilizacijos – jis leidžia fiksuoti stulbinančius kadrus net sudėtingesnėse sąlygose.

Kuršių Nerija – smėlio kalnai ir begalinė jūra

Kuršių Nerija – viena unikaliausių vietų Lietuvoje ne tik fotografams, bet ir dronų pilotams. Iš oro įspūdingi Nidos ir Pervalkos kopų peizažai atrodo tarsi kitos planetos vaizdai. Smėlio bangos, krintančios į Kuršių marias ar Baltijos jūrą, kuria nenuspėjamą, kintančią kompoziciją…

Svarbu žinoti, kad ši teritorija – saugoma. Fotografuoti dronu čia galima tik laikantis taisyklių: saugant paukščių lizdavietes, neviršijant leidžiamo aukščio ir iš anksto susiderinus skrydį su Kuršių nerijos nacionaliniu parku.

Gediminas Markevičius, patyręs dronų pilotas, sako: „Kuršių Nerija – kaip gyvas meno kūrinys. Vieną dieną čia yra smėlio bangos, kitą – vėjo išrašytos tekstūros. Fotografavimui tai – aukso kasykla.“

Nemuno kilpos – gamtos ornamentai

Nemuno kilpos prie Birštono – dar vienas rojaus kampelis dronų entuziastams. Iš viršaus Nemunas piešia tobulus vingius, tarsi kaligrafo linijas. Ypač gražu čia skristi rudenį, kai spalvoti lapai kontrastuoja su mėlyna vandens juosta. Pavasarį, potvynių metu, dalis kilpų užliejamos ir galima fiksuoti magiškus atspindžius. Skrydžiai šioje teritorijoje nėra griežtai ribojami, tačiau visada verta iš anksto įvertinti oro sąlygas. Atminkite, kad virš vandens vėjas gali būti klastingesnis.

Trakų pilis – klasikinė Lietuvos ikona

Trakų pilis – turbūt viena dažniausiai fotografuojamų vietų Lietuvoje, bet iš oro ji visada atsiskleidžia kitaip. Geriausi kadrai – ankstyvą rytą arba prieš saulėlydį, kai vanduo tampa veidrodžiu. Rūkas virš Galvės ežero – bonusas, kuris iš oro atrodo tiesiog magiškai.

Svarbu atminti, kad virš pačios pilies skristi be suderinimo su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija – negalima. Tačiau leidus ir planingai pakilus – galima sukurti kadrus, kurie atrodo kaip iš kino filmų.

Neries regioninis parkas – miško upės ir slėniai

Neries regioninis parkas, kuris yra vos keliolika kilometrų nuo Vilniaus, mažiau žinomas tarp turistų, bet labai vertinamas dronų pilotų. Iš oro čia atsiveria Neries slėniai, kurie yra apsupti tankių eglynų ir lapuočių miškų. Ryto rūkas čia ypač įspūdingas, o tekančios saulės spinduliai tarp medžių – tikras fotografų džiaugsmas.

Gediminas pasakoja: „Neries slėniai – puiki vieta žaisti su šviesa. Čia geriausi kadrai gimsta vos keliolikai minučių, kai rūkas pradeda sklaidyti saulės spindulius”.

Ventės ragas – paukščių karalystė

Ventės ragas – viena svarbiausių paukščių migracijos vietų Europoje. Pavasarį ir rudenį čia pro stotį praskrenda tūkstančiai sparnuočių. Fotografuojant šią teritoriją būtina laikytis saugos reikalavimų ir neskriausti paukščių. Idealu fotografuoti pakrantės linijas, Kuršių marių tekstūras ir senąjį švyturį. Gamtos fotografams – tai viena subtiliausių ir tuo pačiu sudėtingiausių vietų. Čia svarbus ne tik kadras, bet ir pagarba gamtai.

Aukštaitijos nacionalinis parkas – ežerų karalystė

Aukštaitijos nacionalinis parkas yra neoficialiai vadinamas Lietuvos ežerų karalyste. Iš oro Lūšių, Dringio, Linkmeno ar Alksno ežerai atrodo kaip juvelyriniai gamtos dirbiniai. Ypač žiemą, kai užšąla, arba rudenį, kai geltonuoja pakrantės miškai – šis kraštas atskleidžia magiškas spalvas. Skrydžiams čia reikia iš anksto suderinti su parko direkcija, nes tai saugoma teritorija.

Kaip planuoti skrydžius šiose vietose?

Fotografuojant saugomose vietose visada verta naudoti Lietuvos UAS geografinių zonų žemėlapį, o skrydžiams su didesniais dronais – turėti A1-A3 kategorijos pažymėjimą.

Svarbiausia – planuoti skrydį atsakingai. Gediminas visada primena: „Geras kadras gimsta ne tada, kai atsitiktinai pakyli, o tada, kai žinai, ko nori parodyti. Dronas – tik tavo teptukas, o kompozicija – paveikslas“.

Ar verta keliauti po Lietuvą su dronu?

Be abejonės. Lietuva iš oro atrodo neįtikėtinai įvairiai: nuo kopų iki miškų, nuo pilių iki šiuolaikinių miestų… Su tokiu dronu kaip DJI Mavic 4 Pro, kuris leidžia fiksuoti itin aukštos kokybės kadrus net sudėtingomis sąlygomis, galima atrasti vis naujų kampų net žinomiausiose vietose. Kaip sako Gediminas: „Lietuva – maža, bet kaip „fotografų žemė iš oro“ – labai didelė. Kasmet atrandi naują kampą, naują šviesą, naują istoriją“.

Neatrastos vietos Lietuvoje dronų fotografams

Nors Kuršių Nerija, Trakai ar Nemuno kilpos nuolat šmėžuoja socialinių tinklų įrašuose – Lietuvoje dar gausu mažiau atrastų kampelių, kurie iš oro atrodo tiesiog stulbinamai.

• Viena tokių – Žuvinto biosferos rezervatas. Tai seniausias saugomas gamtos kampelis Lietuvoje, kuriame gausu pelkių, seklių ežerų ir unikalios paukščių faunos. Nuo viršaus pelkių tekstūros ir paukščių takai vandenyje sudaro geometrinius raštus, primenančius abstraktų meną. Skristi čia būtina tik suderinus su rezervato administracija ir laikantis itin griežtų gamtos apsaugos taisyklių, bet rezultatas – unikalus.

• Dar viena mažai išnaudota vieta – Joniškio apylinkės, kuriose išlikę senieji molio plytų dvarai, o laukų raštai keičiasi priklausomai nuo sezono. Pavasarį čia – žalių ūglių mozaika, vasarą – aukso spalvos javai.

• Rokiškio rajone slypi ir mažai fotografuojami apleisti dvarai ir senoviniai vienkiemiai, kurie iš oro gali tapti įspūdingais kadrais tiek dokumentiniam, tiek meniniam turiniui.

Gediminas pasakoja: „Dažnai įdomiausi kadrai gimsta ne iš top 10 vietų, o iš netikėto kaimo, kur, rodos, nėra nieko ypatingo, aišku, kol nepamatai to iš 100 metrų aukščio.“

• Dar viena rekomendacija – Akmenės karjerai. Ten smėlio šlaitai, turkio spalvos vanduo ir industrinis peizažas sukuria beveik Marsą primenančią nuotaiką. Tai vieta, kur galima išgauti kontrastinių ir modernių kadrų, visiškai kitokių nei tradicinėje Lietuvos gamtoje.

Verta turėti omenyje, kad neatrastos vietos dažnai reikalauja papildomo pasiruošimo: svarbu išsiaiškinti, ar teritorija nėra privati, ar nėra draudžiamų skrydžių zonų.

Gediminas visada pataria: „Norint atrasti naujų kampų, kartais geriausia paprasčiausiai įsijungti žemėlapį, pažiūrėti, kur yra baltos dėmės ir leistis į mažą kelionę su dronu kuprinėje. Tokios išvykos dažniausiai dovanoja kūrybines staigmenas“.

Partnerio turinys