Senovės romėnai garsėjo savo viešosiomis pirtimis, kuriose vykdavo bendruomenės susibūrimai, sveikatinimosi procedūros bei ritualai. Mokslinininkai, tirdami šias vietas, akies krašteliu gali pamatyti, kaip gyveno žmonės senovės civilizacijose. Pastaruoju metu archeologai, bandydami daugiau sužinoti apie kvapą giaužiantį Italijos istorijos periodą tarp etruskų ir romėnų valdymo, netoli Sienos, Italijoje, kasinėjo aplink vienos išlikusios senovinės viešosios pirties griuvėsius. Nesustodami kasinėti jie galiausiai sulaukė savo šlovės akimirkos ir atrado 24-ias puikiai išsilaikusias 2 300 metų senumo bronzines statulas. Šis atrastas tūkstantmečius po žeme tūnojęs lobis tyrinėtojus privers perrašyti senovės istoriją.
Kasinėjimai aplink senovinės viešosios pirties griuvėsius mažame San Casciano dei Bagni miestelyje prasidėjo 2019 metais. 2022 metų spalį archeologai atrado žmogaus formos skulptūrų fragmentų ir metalinių monetų. Netrukus pirties purve iškilo 24 nepakartojamos bronzinės statulos. Tarp jų nuogas kontrapostu stovintis vyras, keli biustai ir iš vandens iškylanti apsisiautusi moteris. Šios skulptūros panašios į Higėjos, Apolono ir kitų graikų-romėnų dievų atvaizdus. Įrašai ant jų užrašyti lotynų ir etruskų kalbomis ir žymi etruskų šeimų vardus.
Archeologai šiltuose senovinių pirčių, Sienoje, Italijoje, vandenyse atrado 24-ias nepaprastai gerai išsilaikusias bronzines statulas.
Nustatyta, kad statulos buvo nulietos laikotarpiu tarp II a. pr. Kr. iki I a. po Kr. Tuo metu Toskana išgyveno karinį konfliktą tarp etruskų ir romėnų, kai pastarieji buvo beperimą valdžią. Nors romėnai ir bandė pakeisti etruskų kultūrą savąja, statulos ir įrašai jose rodo, kad abiejų tautų kultūra egzistavo kartu. „Šis atradimas privers mus perrašyti senovės meno istoriją,- teigė istorikas Jacopo Tabolli. – Etruskai ir romėnai čia kartu melsdavosi.“ Manoma, kad statulos nežinomo ritualo sumetimais buvo tyčia panardintos mineraliniuose vandenyse.
Statulos yra 2 300 metų senumo.
Pirties vanduo apsaugojo statulas nuo deguonies, kuris būtų galėjęs pakenkti artefaktams. Pirtimis buvo naudojamasi V a. po Kr., griūvančiai Romos imperijai perimant krikščionybę. „Vienos iš paskutinių statulų detalių aiškumas ypač mane sukrėtė, – teigė Sienos universiteto archeologas Chiara Fermo. – Tai papuošalais apsikarsčiusios moters skulptūra, kurios vėrinys ant kaklo ir auskarai iškalti ypač kruopščiai. Taip tuo laikotarpiu turėjo atrodyti moteris.“
Jos buvo sukurtos pereinamuoju laikotarpiu tarp etruskų ir romėnu valdymo.
Šios didingos statulos dabar yra restauruojamos ir netrukus bus rodomos San Casciano muziejuje. Tabolli pažymi, kad „tai daugiausiai Italijoje kada nors atrastų etruskų ir romėnų laikotarpio bronzinių statulų ir, galima sakyti, tai vienas svarbiausių atradimų visoje Viduržemio jūros pakrantėje.“ Šis amžiaus atradimas padės archeologams geriau suprasti, koks buvo senovės pasaulis daugiau nei prieš du tūkstančius metų.
Šios statulos dėl savo kiekio, kokybės ir išlikusių detalių tampa precedento neturinčiu archeologiniu radiniu.
