Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Aura“ įpusėjo. Penktadienio vakarą žiūrovai galėjo stebėti keturis stilistiškai gana skirtingus, tačiau kalbančius apie tuos pačius dalykus spektaklius. Visus juos sieja savęs pažinimo, savo identiteto, tikrųjų vertybių paieškos temos.
Pirmasis pasirodymas, sulaukęs didžiulių žiūrovų simpatijų, buvo austrų trupės „Liquid Loft“ spektaklis „Kalbančios galvos“. Dėl įdomių meninių sprendimų trupė yra užsitarnavusi tarptautinį pripažinimą bei gavusi ne vieną garbingą tarptautinį apdovanojimą. Savo kūryboje jie naudoja šokio bei kitų menų sintezę. Į „Auros“ festivalį austrai atvežė tikrai įspūdingą spektaklį. „Kalbančios galvos“ taip pat jungia įvairias šiuolaikinio meno formas. Tai labai vizualus kūrinys, kuriame naudojamos projekcijos, garso bei vaizdo tehnika, čia pat spektaklio metu galinti transformuoti aktorių balsus bei atvaizdus. Šiomis priemonėmis šokėjai Stephanie Cumming ir Luke Baio kuria skirtingus personažus. Pagrindinė spektaklio tema – virtuali erdvė ir joje formuojami įvaizdžiai. Tema labai aktuali šiandieniniam žmogui, kuris užsidaręs socialiniuose tinkluose, kurdamas skirtingus savo įvaizdžius, dažnai pamiršta, kas yra tikrasis „aš“ ar tikrasis „tu“.
Antroje vakaro dalyje du monospektaklius atliko Senegalo bei Nigerijos atstovai. Kaolack šokio trupės iš Senegalo spektaklyje „Mano močiutės ašaros“ vaidino Pape Ibrahima Ndiaye Kaolackas. Šio kūrėjo šokio stilius yra įkvėptas tiek tradicinio Afrikos šokio, tiek šiuolaikinio šokio, kas atsispindėjo ir šokio spektaklyje, parodytame festivalio metu. Pasirodymo metu per savo močiutės paveikslą Kaolackas gręžiasi į praeitį, į senolių vertybes, kurios šiuolaikiniame technologijų bei mokslo pasaulyje dažnai yra užmirštamos. Per šokį menininkas teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje individualumo siekimas, apsimetinėjimas, susvetimėjimas atitolina mus nuo tikrojo žmogiškumo. Kingsley Odiakos iš Nigerijos šokis „ašVIENIŠAS“ taip pat plėtoja tas pačias žmogaus šiuolaikiniame pasaulyje problemas. Ne tik šokiu, bet ir projekcijų pagalba bei tiesioginiu žodiniu kreipimusi į publiką Odiaka siekia atkreipti dėmesį į šiuolaikinio žmogaus tragediją – jo vienišumą.
© Svetlanos Baturos nuotr.
Paskutinieji Kauno kameriniame teatre pasirodė Lietuvos atstovai – „Auros“ teatro šokėjai. Keturi atlikėjai – Gotautė Kalmatavičiūtė, Rūta Lelytė, Marius Pinigis ir Mantas Stabačinskas vokiečio choreografo Johannes Wielando sukurtoje kompozicijoje „Melancholijos dėžutė“ tęsia žmogaus identiteto temą, analizuoja save, savo gyvenimus bei žmones aplink juos. Norint geriau išpildyti kūrinio koncepciją spektaklyje dalyvavo ne tik aktoriai, bet ir žiūrovai – žmonės iš šalies. Jie pasirodyme buvo ne tik aktyvūs stebėtojai, bet ir aktyvūs dalyviai, suteikiantys spektakliui gyvumo, netikėtumų bei naujų spalvų. Aktorių kviečiami, žiūrovai ėjo į sceną ir atliko tam tikrus veiksmus – šoko, apsikabino, valgė saldainius, fotografavo, mezgė ir t.t. Toks jaukumu bei nuoširdumu dvelkiantis spektaklis sušildė lietingą vakarą. Į spektaklio veiksmą buvo įtraukti ne tik žiūrovai scenoje. Sėdintys kitoje scenos pusėje taip pat negalėjo žinoti, ar ir jiems neteks išeiti į sceną.
Šeštadienio vakaras „Auros“ festivalyje išskirtinai afrikietiškas. Nacionalinio Kauno dramos teatro scenose bus parodyti trys atlikėjų iš skirtingų Afrikos šalių (Benino, Maroko, Pietų Afrikos, Malio) spektakliai. Šie spektakliai užbaigs Afrikos žemyno atstovų pasirodymus festivalyje.