Vertindami Seimo sprendimą nepritarti prezidentės kandidatui į generalinius prokurorus, opozicijos atstovai tai vadina valdančiųjų kerštu, šie tokius kaltinimus atmeta ir teigia esantys nustebę dėl balsavimo rezultatų..
Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad generaliniu prokuroru būtų skiriamas dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas 40 metų Nerijus Meilutis. Už tai antradienį per slaptą balsavimą buvo 46 Seimo nariai, prieš – 50, 19 susilaikė.
Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
“Man atrodo, tiesiog valdančioji dauguma turi nesuvestų sąskaitų su prezidente, ir šitas rezultatas daugiau yra išdava tam tikro konflikto tarp valdančiosios daugumos ir prezidentės”, – žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Jis pripažino, kad kandidatas įtiko ir ne visiems Liberalų sąjūdžio atstovams, ir, nors frakcija sutarė balsuoti “už”, prieštaraujantiesiems kandidatūrai buvo palikta teisė balsuoti pagal savo valią.
“Mes frakcijoje priėmėme sprendimą palaikyti kandidatūrą, manydami, kad prokuratūrai reikia naujo vadovo, aiškumo, stabilumo, gebėjimo suvaldyti situaciją. Buvo frakcijos narių, kurie matė tam tikrų trūkumų ir buvo apsispręsta, kas nori išreikšti kitaip savo nuomonę, balsavimas slaptas ir gali tai padaryti”, – sakė E.Masiulis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius komentuodamas balsavimo rezultatus žurnalistams tvirtino, kad “lankydamasis frakcijose kandidatas turbūt padarė klaidų atsakydamas į klausimus ar pristatydamas strategiją”.
“Mūsų frakcijos nariai buvo teigiamai nusiteikę ir, tikiuosi, dauguma balsavo “už”. Man pasirodė gana nuoširdžiai, atvirai kalbantis kandidatas, o iš diskusijų Seime sunku spręsti, kurios frakcijos ir dėl kurių motyvų apsisprendė balsuoti “prieš”, gal kai kuriais atvejais tai yra užsitęsusių santykių aiškinimosi su prezidente aidas”, – žurnalistams sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Jurgis Razma.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys atmetė opozicijos įtarimus, kad nepritarimas N.Meilučio kandidatūrai gali būti “darbiečių” reakcija į prezidentės sprendimą švietimo ir mokslo ministru neskirti jų kandidato Vydo Gedvilo.
“Bent jau mūsų frakcijoje mes ne kartą esame diskutavę panašiomis temomis, kad politikoje kerštas netinkamas instrumentas ir tikrai jo negali būti ir tikrai nebuvo jokio panašaus dalyko. Šiuo atveju aš gal net labiau žiūrėčiau į opozicijos pusę, kas ten kaip balsavo, mūsų frakcija tikrai buvo nusiteikusi pozityviai”, – žurnalistams sakė V.Gapšys.
Jis taip pat teigė esantis nustebintas tokio balsavimo rezultato.
“Matome balsavimo rezultatus, man jie šiek tiek kelia nuostabą, nes kiek susitikinėjome, kalbėjome, atrodė, kad palankiai vertinamas kandidatas, bet Seime vyksta slaptas balsavimas ir įvertinimas toks”, – kalbėjo V.Gapšys.
Socialdemokratai Seimo sprendimą vadina netikėtu.
“Socialdemokratų partijos frakcija šiandien ryte sutarė, kad palaikys Nerijaus Meilučio kandidatūrą. Kaip tie balsai pasiskirstė – jau kitas dalykas”, – BNS informavo premjero ir socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Anot jos, bendro Seimo sprendimo Vyriausybės vadovas nekomentavo.
Tą patvirtino ir partijos atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas: “Sprendimas truputį netikėtas – ir komiteto, ir frakcijos sprendimas buvo pritariantis. Reikėtų klausti tų frakcijų, kurios nepritarė.”
Socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė tvirtino, kad per frakcijos susitikimą su kandidatu jokių neigiamų nuomonių nebuvo.
“Frakcijoje buvo sutarta, kad balsuojam “už”, ir man reikėtų pasitikrinti, kiek mano frakcijos narių dalyvavo balsavime, galbūt kas nors neatėjo, nes tikrai buvo sutarta, kad bus balsuojama už”, – žurnalistams sakė I.Šiaulienė.
Klausiama, kaip vertina opozicijos kalbas, jog tai gali būti valdančiųjų sąskaitų suvedimas su prezidente, socialdemokratų seniūnė teigė, jog socialdemokratai jokių sąskaitų su Prezidentūra neturi: “Neturime mes jokių sąskaitų, nereikia mums nieko suvedinėti, ir juo labiau kitų sąskaita,”
Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad frakcija balsavo ne tiek prieš patį kandidatą, kiek prieš principą, jog jį siūlo Prezidentūra.
“Manyčiau, kad didžiausia problema – jog teikia prezidentė. Kaip žinome, prezidentė nori, kad pareigūnai ne įstatymu vadovautųsi, o kad būtų paklusnūs jai. Sklando tokios mintys tarp Seimo narių ir dėl to daugelis Seimo narių galbūt ir nepalaikė šitos kandidatūros. Manau, kad iš principo reikėtų keisti skyrimo tvarką, ar siūlyti Seimui bent kelis kandidatus, ar Teisėjų taryba siūlo prezidentui. Bet situacija susidarė tokia dėl prezidentės tvirtos rankos. Kaip kalbama, faktiškai daugelis Seimo narių mąsto, kad bus visiškai kišeninis prokuroras, nors kaip prisistatė, atrodė ryžtingas, principingas”, – žurnalistams sakė P.Gražulis.
40-ties N.Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų vadovauja Kauno apygardos teismui.
Ligšiolinio generalinio prokuroro Dariaus Valio kadencija baigėsi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2010-aisiais.
