Lietuvos jėzuitų provincijos planuose – daugiafunkcinis mokslo bei sporto kompleksas Kauno miesto senamiestyje – T. Daugirdo gatvėje. Siekdami naudos privačiai Kauno jėzuitų gimnazijai bei galimai prisidengdami religinės bendruomenės statusu jie su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė panaudos sutartį, kuri įpareigoja Lietuvos jėzuitų provinciją neatlyginamai valdyti žemės sklypą net 52 metus.
Šių metų birželio 9 dieną išspausdintame pranešime spaudai, Seimo Antikorupcijos komisija patvirtino, jog kas dešimtas valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas su pažeidimais – „Darbo grupė patikrino daugiau kaip 1000 valstybinės žemės sklypų ir nustatė, kad 10 procentų atveju išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus padaryti teisės pažeidimai, kai kurie iš jų gali būti susiję su korupcinėmis veiklomis“. Ar 33 arų sklypas, esantis T. Daugirdo gatvėje patenka tarp tų 10 procentų neatskleidžiama, tačiau aplinkinių gyventojų nuomone sklypas Lietuvos jėzuitų provincijai buvo priskirtas padarant ne vieną grubų pažeidimą.
Sklypas turintis išskirtinę vertę
33 arų sklype, kuris iš buvo sujungtas iš dviejų mažesnių sklypų yra užkonservuoti septyni senoviniai rūsiai, įrengti dar XVI-XVII amžiuje. Šis sklypas yra Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje. Rūsių konservavimo darbais bei aplinkos sutvarkymu pasirūpino „Daugirdo“ viešbučio savininkas Vytautas Gustas. Savo lėšomis bei Lietuvos jėzuitų provincijos sutikimu jis įrengė stovėjimo aikštelę, kuria galėjo naudotis tiek viešbučio svečiai, tiek Kauno jėzuitų gimnazijos darbuotojai. Tačiau dabar, šis didelės vertės sklypas yra apjuostas statybine tvora, o į sklypo teritoriją negali patekti niekas – įskaitant ir gretimų namų gyventojus, kurie naudojosi stovėjimo aikštele kaip praėjimu bei privažiavimu prie savo namų. Nenuostabu tai, jog aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojai liko nepatenkinti tokiu Lietuvos jėzuitų provincijos poelgiu.
© Eriko Prokopo nuotr. / KaunoZinios.lt
Daugiafunkcinis centras
Ne paslaptis, jog daugiafunkcinis centras bus tiesiogiai skirtas privačios Kauno jėzuitų gimnazijos veiklai bei šalia esančių mokyklų, galimai ir naujojo privataus Erudito licėjaus labui. Kauno jėzuitų gimnazija neįsitenka turimose patalpose, todėl šis projektas gerokai padidintu gimnazijos galimybes. Kaip teigiama gimnazijos tinklalapyje, „Šiuo metu gimnazija turi sporto aikštę lauke, kurioje mokiniai treniruojasi esant palankiomis oro sąlygomis, tačiau žiemos metu arba lyjant, kūno kultūros pamokos vyksta mažoje aktų-sporto salėje, kurioje vienu metu sportuoja net apie 60 mokinių“. Turint naują sporto salę, gimnazija taptu patrauklesne gabių mokinių tėvams, kurie norėtų savo atžalas leisti į šią gimnaziją. Tačiau, dėl savo privačios mokyklos statuso, Kauno jėzuitų gimnazija negali pretenduoti į didelės vertės sklypą pagal panaudos sutartį.
LJP ir jėzuitų gimnazijos išeitis
Kaip rašo portalas lzinios.lt, tam, kad apeiti įstatymines teisines kliūtis, Kauno jėzuitų gimnazija kartu su Lietuvos jėzuitų provincija rado išeitį: Lietuvos jėzuitų provincija, remdamasi savo religinės bendruomenės statusu, 2015 metų sausio 30-tą dieną su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), pasirašė 52-jų metų panaudos sutartį. Jos pagrindu religinė bendruomenė neatlyginamai įgijo didelės apimties bei dar didesnės vertės sklypą. Po kelių mėnesių, kovo pabaigoje, remiantis pasirašyta panaudos sutartimi buvo pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybei: „Kauno miesto savivaldybė patvirtino sklype esančių dviejų gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo į daugiafunkcinį mokslo ir sporto centrą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje nurodytas planuojamas pastato tūris – 31 500 kubiniai metrai“. Šį prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius patvirtino bei suteikė leidimą rengti projektą. Per keletą mėnesių UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ parengė projektinius pasiūlymus, o juos buvo galima viešai susipažinti per viešą susirinkimą bei tam tikrą laiką. Aplinkui gyvenantys žmonės kartu su savo atstovu dalyvavo rengtame susirinkime, jame išsakė savo pretenzijas bei logika paremtas pastabas dėl projektinio pasiūlymo skaidrumo. Vis dėl to, projektas Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas, o statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo.
© Eriko Prokopo nuotr. / KaunoZinios.lt
Tačiau dar prieš pirminį Lietuvos jėzuitų provincijos prašymą rengti projektinius pasiūlymus buvo neatsižvelgta į religinės bendruomenės tikslus: Parengtas projektas bus tiesiogiai susijęs ne su religinės bendruomenės veikla, o su privačios Kauno jėzuitų gimnazijos veikla. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.637 straipsniu – „Panaudos gavėjas (šiuo atveju Lietuvos jėzuitų provincija), privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.” O 6.630 straipsnis teigia – „Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organizatoriai“. Tai reiškia, jog sklype Lietuvos jėzuitų provincija turėtų statyti ne naują sporto salę, o maldos namus ar vietą, ruošiančią vyrus vienuolius.
Net jei Lietuvos jėzuitų provincija surinktų reikiamus dokumentus bei leidimus pradėti statybas, šis projektas verčia abejoti Kauno miesto administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus darbuotojų priimtais sprendimais. 31500 kubinių metrų pastatas užimtų praktiškai visą sklypo plotą. Norint nepažeisti kultūrinio paveldo – septynių užkonservuotų rūsių, reikėtų sugalvoti būdą kaip juos apsaugoti. Be to, kiltų problema dėl susiekimo: ši vieta nėra arti pagrindinių miesto gatvių, vietos stovėjimo aikštelei prie komplekso praktiškai neliktų, o apkrauti ir taip siaurą T. Daugirdo gatvę nebūtų pati geriausia išeitis.
Taip pat skaitykite: Lytinis ugdymas – bažnyčios interesų įkaitas
