Gegužės 5 d. Kauno Savivaldybės mažojoje salėje įvyko Akademinio politologų klubo (APK) surengta konferencija „Jaunimo politika: ateities perspektyvos“. Pranešimus jaunimo politikos tema skaitė Taikomosios politikos instituto (TPI) ekspertas Šarūnas Gustainis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Česnakas, LiJOT kontrolės komisijos narys Mantas Simanavičius ir KJOSAS valdybos narys Andrius Palionis.
Konferenciją atidarė APK pirmininkas Dovydas Rogulis tardamas sveikinimo žodį. Po pirmininko sveikinimo kalbos savo pranešimą „Politika jaunimui ir jaunimas politikoje” skaitė Giedrius Česnakas. VDU PMDF dėstytojas savo kalbą pradėjo atkreipdamas dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Tuo metu jaunimas svariai prisidėjo prie savo valstybės interesų gynimo, buvo neatsiejama stiprios solidarizuotos pilietinės visuomenės dalis. Tačiau atkūrus nepriklausomybę jaunimo politikai nebuvo skiriama dėmesio. Šešerius metus (iki 1996 m.) valstybė neturėjo jokios jaunimo politikos koncepcijos. Jaunimo įstatymui parengti prireikė dar 7 metų (priimtas tik 2003 m.).
Toliau pranešėjas kalbėjo apie aktualiausias jaunimo problemas: didelį jaunų žmonių nedarbo lygį, pagal kurį Lietuva yra antra Europoje, ydingą švietimo įstatymą, neigiamą visuomenės požiūrį. Anot pranešėjo, sunku ugdyti pilietišką jaunimą, kai realūs pavyzdžiai rodo rinkėjų nuomonės ignoravimą ar iškreiptą garbės suvokimą. Giedrius Česnakas prieštaravo neigiamai visuomenės nuostatai jaunimo atžvilgiu. Dėstant universitete, jam tenka nuolat bendrauti su inteligentiškais, kultūringais, turinčiais savo nuomonę ir idealus jaunais žmonėmis. Pranešėjo nuomone, Lietuvoje daug dėmesio skiriama padoriai senatvei, bet visai negalvojama apie padorią jaunystę.
Savo pranešimą Giedrius Česnakas baigė kviesdamas jaunimą aktyviai reikšti savo nuomonę visai aktualiais visuomenei klausimais: nuo gatvių apšvietimo iki Sodros reformų. Tai būtina siekiant, kad Lietuva liktų valstybe, o ne virstų „pensionatu su užrašu Lietuva“. Jaunimas yra demokratinė vertybinė Lietuvos dvasia. Visuomenei būtina įsąmoninti, kad tai ne prarasta, bet ateitį kurianti karta.
Po Giedriaus Česnako pranešimą „Jaunas politikas Lietuvoje. Ar misija įmanoma?“ skaitė TPI ekspertas Šarūnas Gustaitis. Savo kalbą pranešėjas pradėjo paminėdamas faktą, kad dabartinės kadencijos seime vidutinis seimo narių amžius siekia 49 m. Praeitoje kadencijoje šis rodiklis siekė 50 m. Toks nežymus pokytis rodo pernelyg lėtą ir sudėtingą jaunų žmonių įsitraukimą į aktyvią politiką. Ekspertas nurodė dvi pagrindines kliūtis: dabartinių politikų tarpe egzistuojantį tarybinį mentalitetą bei partinėse struktūrose kuriamus barjerus. Perspektyvius jaunus žmones nuo dalyvavimo politikoje sulaiko ir verslo sektoriuje siūlomos geresnės sąlygos.
Anot Šarūno Gustaičio, Lietuvoje jaunu politiku tapti įmanoma. Tačiau egzistuojančių sąlygų kontekste tikslas nepateisina priemonių. Tai reiškia, kad jauni žmonės nemato prasmės eikvoti savo energiją kelerius metus rizikuojant neaiškiu rezultatu. Tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kada situacija ims keistis. Natūrali kartų kaita anksčiau ar vėliau turi įvykti. Tik pats jaunimas aktyviomis savo pastangomis gali paspartinti šį procesą. Ekspertas savo kalbą baigė tokia mintimi: „Reikia esminio lūžio, kad patikėtume, kad be jauno žmogaus Lietuva nebus pilnavertiška politikoje“.
LiJOT kontrolės komisijos narys Mantas Simanavičius pranešimu „Lietuvos jaunimo politikos programiniai įgyvendinimai“ apžvelgė, atliekamus darbus, kuriais vykdoma suformuota jaunimo politika ir numatomas perspektyvas ateityje. Pranešėjas pristatė svarbius 2009 m. patvirtintos jaunimo strategijos teiginius. Šiame dokumente suformuluoti tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinti iki 2019 m. Lietuvoje jaunimo strategija patvirtinta pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų. Įgyvendinus visus numatytus tikslus Lietuvoje turėtų būti sukurta darni aplinka jaunimui mokytis, dirbti ir aktyviai veikti visuomeniniame gyvenime.
Vienas iš strategijos uždavinių – jaunimo (ką tik studijas baigusių) nedarbo mažinimas. 2009 m. nedarbas Lietuvoje siekė 6%. 2019 m. Šis rodiklis turi būti sumažintas iki 2%. Atitinkamai dabartinis jaunų žmonių įsidarbinimo lygis siekia tik 31%, o užsibrėžtas uždavinys – 65%. Iki 2019 metų turi būti sukurta visuotinė jaunimo informacijos sistema. Dabar tokios sistemos dar nėra. Anot Manto Simanavičiaus, didžioji dalis deklaruojamos finansinės paramos jaunimui Lietuvoje skiriama iš Europos Sąjungos, o ne valstybės biudžeto lėšų.
Galiausiai pranešimą „Jaunimo nevyriausybinių organizacijų praktinė nauda ir lūkesčiai.“ Skaitė KJOSAS valdybos narys Andrius Palionis. Pranešėjas pradėjo kalbą įvardindamas tai, ko jauni žmonės tikisi iš nevyriausybinių organizacijų. Įsijungti į NVO veiklą jaunimą skatina saviraiškos galimybės, siekis patenkinti asmeninius interesus, noras tobulėti bei mokytis. Pagal žmonių lūkesčius naujus nevyriausybinių organizacijų narius galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji žmonių grupė siekia ne tik gerai praleist laiką, bet ir nuveikti ką nors prasmingo organizacijos veikloje. Antrosios grupės asmenys mano, kad dalyvavimas apsiriboja priklausymu NVO. Pastaruoju požiūriu besivadovaujantys žmonėms sunku įsisąmoninti pamatinį savanoriškos veiklos principą – gaunu tiek, kiek duodu. Pavargti organizacijos labui yra išties naudinga. Gaunamas atlygis – moralinis pasitenkinimas, padidėjęs pasitikėjimas savo jėgomis. Dalyvavimas visuomeninėse organizacijose ugdo jauno žmogaus asmenybę. Tai įgalina kurti geresnę aplinką, o ne pasiduoti tiesmukai aplinkinių neigiamai įtakai.
Dalyvaudamas nevyriausybinių organizacijų veikloje jaunimas didina savo galimybes įsidarbinti. Darbdaviai vertina aktyvios veiklos metu sukauptą patirtį – laiko planavimo įgūdžius, projektų įgyvendinimų metu įgytą bendravimo, skirtingų kultūrų pažinimo patyrimą. Pasisakius visiems pranešėjams vyko diskusija su konferencijos dalyviais.
Po diskusijos konferencijos pranešėjų buvo paprašyta apibendrinti susitikimo metu išgirstas mintis. Š. Gustainis padarė išvadas, jog jaunimo politikos klausimais pats jaunimas turėtų nuspręsti, ko jam reikia. Nors problemos gali kilti dėl amžiaus skirtumo, jaunimas turi eiti į politiką, aktyviai dalyvauti rinkimuose. Kaip vieną iš sprendimo būdų pranešėjas įvardino elektroninio balsavimo įvedimą.
Pranešėjas A. Palionis trumpai viską apibendrinimo sakydamas, kad NVO turėtų daugiau dalintis gerąja patirtimi, bendrauti tarpusavyje, išgryninti idėjas, vizijas bei kalbėti vienu balsu.
VDU dėstytojas G. Česnakas išsakė mintį, jog jaunimas turi iškelti problemas, užpildyti jomis visą viešąją erdvę, kadangi viešumas yra pagrindinis ginklas. Reikia kuo daugiau nuomonių, diskusijų, kad visuomenė žinotų apie jaunimą.
M. Simanavičius pritarė minčiai, jog kuo daugiau viešumoje busime matomi kaip jaunimo atstovai, tuo būsime stipresni. Reikia pasitikėti savimi ir turėti viltį.
Renginys sulaukė ir aukštų savivaldybės tarnautojų dėmesio. Konferenciją stebėjo jauniausias vicemeras Kauno istorijoje Povilas Mačiulis. Savo sėkmės pavyzdžiu jis įkvepia visus jaunus žmones, svajojančius tarnauti žmonių labui politikos srityje.
Konferenciją uždarė moderatorius ir APK pirmininkas D. Rogulis sakydamas, jog ateityje tikisi didesnio nevyriausybinių organizacijų bei savivaldybės atstovų susidomėjimo, aktyvumo dalyvaujant konferencijose ir viliasi, kad išsakytos mintys bus išgirstos.
Konferencijos sumanytojos APK narės Ingridos Andrijauskaitės teigimu, pati konferencijos idėja kilo iš pagrindinių problemų, su kuriomis šiandien susiduria jaunimas, t.y. visuomeninis, pilietiškas dalyvavimas NVO veiklose: kaip jaunam žmogui tinkamai realizuoti save, savo gebėjimus nevyriausybinėse organizacijose, koks valdžios atstovų požiūris į jauną žmogų, kaip atrasti bendrus taškus, siekiant visų NVO bendradarbiavimo, kodėl jaunam žmogui yra sudėtingiau pateikti savo turimas žinias, išsilavinimą, sugebėjimus prieš daug didesnę patirtį turinčius asmenis ir pan. Po konferencijos organizatoriai džiaugėsi sėkmingu idėjos įgyvendinimu.
Akademinio politologų klubo surengta konferencija buvo pirmas, bet ne paskutinis žingsnis stengiantis skatinti nevyriausybines organizacijas ir valdžios atstovus teikti daugiau dėmesio jaunimo politikai Lietuvoje. Tikimasi panašių konferencijų ateityje sulaukti dar daugiau.
