(c) Kaunas. lt archyvo nuotr.

M. Valančius buvo ryški XIX a. asmenybė, todėl Kaune Žemaičių vyskupo atminimui skiriamas tinkamas dėmesys: jo vardu pavadinta gatvė, pastatytas paminklas, o dabar prie namo, kuriame jis buvo kalinamas, atidengta atminimo lenta.

M. Valančius rašė šviečiamojo pobūdžio knygeles vaikams ir suaugusiems, didelį dėmesį skyrė liaudies kūrybai, parašė stambesnius veikalus – “Žemaičių vyskupystė” (1848 m.), “Patarlės žemaičių” (1867 m.), “Palangos Juzė” (1869 m.), keliolika religinės paskirties knygų ir kt.
M. Valančius atvirai nepritarė 1863 m. sukilimui, bet rėmė sukilėlius. Už lietuvybės skleidimą, lietuviškus raštus ir kitą veiklą M. Valančius buvo iškviestas pas carą, tačiau grįžo kaip nugalėtojas. Matyt, V. Valančius iš prigimties buvo geras politikas ir diplomatas.
Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, Kultūros paveldo, Kultūros skyriaus atstovai, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Viktoras Rudžianskas ir nariai, Kauno miesto muziejaus darbuotojai, Lietuvos blaivybės draugijos “Baltų ainiai” narys Alfonsas Čekauskas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis ir nariai.
Koncertavo Kauno tautinės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis “Ratilėlis” (vadovė Alvyda Česienė) ir kt.

“Vyskupas ir rašytojas M. Valančius yra iškili asmenybė, jo nuopelnai dėl tautos išlikimo yra neįkainojami. Jo dėka prasidėjo blaivybės sąjūdis, veikė mokyklos. Didžiausios to meto blogybės buvo girtavimas ir neraštingumas, todėl M. Valančius daugiausiai darbavosi šiose srityse. Buvo uždarytos alkoholio “viryklos”, parduotuvės. Įdomu tai, kad M. Valančiaus veikla persikėlė ir į gretimas valstybes: Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją.
M. Valančius rūpinosi vaikų ir suaugusių žmonių švietimu, buvo atidarytos mokyklos, jos veikė prie bažnyčių. Pats vyskupas rašė knygeles vaikams ir suaugusiems, kuriose mokė gyvenimo išminties”, – kalbėjo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Vyskupas S. Tamkevičius priminė, kad šis pastatas buvo tarsi vyskupo M. Valančiaus tremties vieta iš Žemaitijos, o laikas taip viską taip sustatė į savo vietas, kad pastatas, kuriame jis gyveno, dabar tapo atminimo įamžinimo vieta.

Apie vyskupo Valančiaus veiklą ir jo įtaką to meto žmonių gyvenimui kalbėjo Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto lektorė, humanitarinių mokslų daktarė Eglė Keturakienė, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Viktoras Rudžianskas, Lietuvos blaivybės draugijos “Baltų ainiai” Kauno skyriaus vadovas Alfonsas Čekauskas.

Visi jie akcentavo M. Valančiaus nuopelnus tautos blaivinimo ir švietimo srityse, nes tik blaivus ir apsišvietęs žmogus gali kurti valstybės ir savo paties ateitį, mąstyti apie tobulesnį, geresnį gyvenimą.

“Baltų ainių” Kauno skyriaus vadovas Alfonsas Čekauskas sakė, kad būtų gerai, jeigu ir šiais laikais būtų ne vienas valančius, nes net ir Seime atsirado norinčių padėti tiems, kurie nori nugirdyti tautą.

Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis priminė, kad rašytojas ir VU Humanitarinio fakulteto dėstytojas Juozas Jasaitis parašęs knygą “Ganytojas”, todėl kiekvienam pravartu ją paskaityti.

Skulptorius Alfonsas Vaura, atminimo lentos autorius, sakė, kad norėjo akcentuoti šviesius vyskupo M. Valančiaus veiklos momentus, šviesą, atneštą Lietuvai, todėl lentai pasirinko baltą marmurą.

“Stengiausi, kad bareljefe M. Valančius būtų atpažįstamas – toks, koks yra nuotraukose”, – sakė A. Vaura.

Šis skulptorius dalyvavo sniego skulptūrų kūrimo konkursuose Amerikoje ir Japonijoje, laimėjo prizines vietas. Jis yra sukūręs ne vieną proginę monetą, o dabar įamžino M. Valančiaus atminimą.

Atidengus atminimo lentą M. Valančiui visi ceremonijos dalyviai sugužėjo į Miesto muziejų, čia buvo atidaryta paroda – Žemaičių vyskupijos ganytojų galerija. Parodą parengė Kauno arkivyskupijos muziejus. Atidarant parodą vyskupas metropolitas S. Tamkevičius pasidžiaugė, kad su Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovais pavyko susitarti dėl portretų sugrįžimo.

Susirinkusiems koncertavo Tautinės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio “Ratilėlis” atstovai.

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: