Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai ieško būdų, kaip tobulinti elektros jungčių pralaidumų valdymą.
Lietuvos operatorė “Litgrid” pranešė, jog dėl to tartasi Taline vykstančiame Baltijos šalių energetikos sektorių reguliatorių forume.
“Pagrindinis mūsų tikslas – sudaryti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas rinkoje, nediskriminuojant nė vieno rinkos dalyvio ir maksimaliai išnaudojant esamas jungtis su energetikos sistemomis į šiaurę ir rytus nuo Lietuvos”, – pranešime sakė sakė “Litgrid” valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Pasak jo, elektros kainas rinkoje lemia ne metodikos, o elektros gamybos situacija regione.
Anot “Litgrid”, viena iš galimybių – sukurti sąlygas sudaryti išankstinius sandorius tam tikrai galiai perduoti tarpsisteminėmis jungtimis.
“Litgrid” teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės siekia įvertinti, ar dabartiniai techniniai jungčių pralaidumai išnaudojami efektyviai, ar galima atrasti galimybių juos maksimaliai padidinti.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemų operatoriai “Elering”, AST ir “Litgrid” šiemet kovą susitarė, jog pirmenybė perkant elektrą bus suteikta Baltijos šalyse gaminamai elektrai. Susitarimui vasarą įsigaliojus, elektros kainos “Nord Pool Spot” biržos Lietuvos zonoje buvo pakilusios iki rekordinių aukštumų – spalį jos svyravo nuo 50 iki 70 centų už kilovatvalandę.
Tuomet skelbta, jog tai lėmė remontuojama elektrinė Karaliaučiuje, neplanuotai atjungti gamybos blokai Lietuvoje ir Latvijoje.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius šią savaitę pareiškė, jog elektros kainų šuolis rinkoje galėjo būti dirbtinis.
Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, aukštas kainas taip pat lėmė Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų operatorių pasirašyta sutartis, pagal kurią pirmenybė perkant elektrą teikiama Europos Sąjungos valstybėms.
